Neįmanomos kolonijos

Kurdama K.Ū.Kiliulytė atiduoda duoklę ir Lietuvai. Šiais metais jos projektas "Impossible colonies" ("Neįmanomos kolonijos"), kurį įkvėpė geografo Kazio Pakšto idėjos, buvo pristatytas Edinburgo meno festivalyje. Šio mokslininko, siūliusio įkurti atsarginę Lietuvą – Dausuvą – mintys įkvėpė ir fotomenininkę. Pasinaudojusi Kultūros tarybos suteikta stipendija, ji surinko daug medžiagos apie K.Pakštą, tačiau baigti projektą padėjo laimingas atsitiktinumas – kvietimas teikti meninius pasiūlymus Edinburgo meno festivaliui, kurį ji išvydo likus vos valandai iki pasiūlymų teikimo termino. Projektu, kurio koncepcija gimusi ypač sparčiai, menininkė žengė tolyn nuo fotografijos tarpdisciplininio meno link: parodoje, be fotografijų, eksponuota ir skulptūrų, grafikos bei vaizdo darbai. "Šiais darbais norėjau pasvarstyti, kas būtų, jeigu prieš 100 metų K.Pakšto pasiūlytas migracijos projektas "Dausuva" būtų įvykęs. Kokia būtų tauta, jeigu ji būtų išsikrausčiusi į Belizą ar San Paulo regioną Brazilijoje? Norėjau įsivaizduoti utopinę bendruomenę, kuri atmeta visas hierarchijas ir petys petin dirba dėl bendrų tikslų", – projekto mintį atskleidė menininkė.

Tokią utopinę bendruomenę geriausiai įkūnija bičių kolonijos, todėl parodai skulptūrėles ji gamino iš tikro lietuviško bičių vaško. Nors 10 kg vaško, pirkto iš Marcinkonių bitininkų, oro uosto darbuotojams sukėlė įtarimų, jis pasiekė Škotiją. Iš šio vaško buvo pagaminta daugybė mažų skulptūrėlių – metalinės krosnies rankenos apliejų. Rankenėlė – iš vaikystės namų Vilniuje, kuriuose užaugo trys giminės kartos. Prieš nugriaunant namą į jį paskutinįkart užsukusi menininkės mama pasiėmė tą rankenėlę – "ji bevertė, bet vos ją palietus prisimenu, kaip atidarydavome krosnį ir kūrendavome malkas".

220 rankenėlės liejinių buvo sudėti į muziejinę lentynėlę ir paguldyti ant juodos medžiagos – taip įgavo prabangos įspūdį. Skulptūrėlių menininkė neuždengė stiklu – kad lankytojai galėtų užuosti Dzūkijos kvapą.

"Parodos atidarymo metu buvo labai įdomu pristatyti K.Pakštą užsienio auditorijai, kadangi ten jo niekas nežino. Savo darbais norėjau jo idėjas nukelti dar toliau. Šiais laikais labai daug lėšų yra skiriama kosmosui užkariauti. Galbūt žmonių kolonijos greitu metu galės keltis ne tik į saugius kraštus Žemėje, bet ir Marsą?" – svarstė menininkė, savo kūrybos ir gyvenimo ieškojimais, regis, ir pati nepripažįstanti jokių fizinių atstumų.