4A wiki: Garliava

Garliava - nedidelis kaimelis Dausuvoje.

Vos ne pačiame Dausuvos centre stūkso šventoji Kaviansko kalva, vietos dievų, deivių, dievaičių bei deivaičių buveinė. Ji pagarsėjo tuo, kad joje ir aplink ją vyksta įvairūs stebuklai. Būtent prie šios kalvos ir įsikūrė Garliavos kaimelis, nuo amžių garsėjęs savo šventaisiais. šventosiomis ir kitokiomis jų atmainomis.

Paskutinis stebuklas pasireiškė tuo, kad Garliavoj gimė nekaltai pradėta mergaitė, turėjusi tik tėvą, bet neturėjusi motinos. Tačiau piktasis demonas Liuciferis, visų pragaro demonų, tamsiųjų jėgų ir pedofilų klano valdovas, sumąstė piktus kėslus, kurių siekis buvo sumenkinti šio stebuklo reikšmę. Jis sukiršijo vieną nedorą prostitutę iš pragaro, kad toji, klastingai pasivadinusi Laimutės pseudonimu, pareikštų esanti anojo stebuklo motina ir pasiimtų nekaltai gimusią mergaitę savo globon.

Dorieji garliaviečiai nenorėjo taikstytis su tokia grėsme, jų vardo pažeminimu bei šventos vietos išniekinimu, tad susitelkė ir sudarė gyvąją sieną, saugančią šventąją mergaitę nuo visų blogio žabangų. Ilgai jie taip stovėjo, petis petin, ranka rankon, koja kojon, ir dar ilgai būtų taip stovėję, tačiau blogio ir tamsos jėgos nesnaudė.

Jos irgi sutelkė savo jėgas, į pagalbą pasikvietė tarpgalaktinės ekstremalių situacijų pajėgas "Aitvaras", kurios tam tikslui suskrido iš visų mūsų Galaktikos sričių, o kai kuriems daliniams teko prisijungti ir iš Andromedos ūko. Jų priekyje skriejo teisėjų mantijomis apsisiautę paties Liuciferio sūnūs. Liudininkai sako, kad jų buvo beveik 300 eskadrilių. Ir užvirė Armagedono mūšis, ir maišėsi žemė ir dangus, vanduo ir siera, asbestas ir tarpžvaigždinės dulkės, kritusios nuo tų tamsos angelų aulinių batų. Dužo stiklai, agonijoje rėkė žmonės ir šaukėsi dievų pagalbos. Tačiau dievai, kaip visada buvo, yra ir bus, tik smalsiai žvalgėsi po šį spektaklį iš aukštybių, lažinosi tarpusavyje, bet anei pirščiuku neprisidėjo prie įvykių eigos.

Nelemta buvo mažoms garliaviečių pajėgoms atsispirti tokiai gausiai juos užgriuvusiai blogio ir tamsos jėgų armadai. Daug jų žuvo nelygioje kovoje, kitus išsklaidė paleisti sieros dūmai, kojas kaišiojo vietiniai velniai, ir pragaro pasiuntinė Laimutė užmetė jiems ant akių šviesos nepraleidžiantį audeklą, pagriebė nekaltai pradėtą mergaitę ir išvežė nežinoma kryptimi. Iš paskos išgužėjo ir visa blogio govėda.

Liko tik dūmai, neviltis, skausmas ir ašaros. Jiems išsisklaidžius, likę gyvieji stūgavo geležinio Dausuvos vilko balsu, rovėsi jau anksčiau blogio jėgų nurautus plaukus ir šaukėsi dangaus keršto. Dangus tylėjo. Iš nevilties, jie nuklibinkščiavo prie seniūnijos ir ašarom plovė jos slenkstį, per kurį buvo žengęs pats Artūras Zuokas.

Ar išgirs jis anų aimanas, ar jų ašaros suvilgys jo medpačius - laikas parodys. Tačiau kol kas garbusis ir žiaurusis Zuokas juos nuvarė šalin, pasakęs čia „ne kempingas“ - ir teeinie anie pragaran.

O ką dar laikas parodys. - mes pranešime. Tad nenutolkite per toli nuo mūsų ir sugrįškite užmesti akies, ne tik apie tai, kas nutiko, bet ir naujai atkastas šios istorijos detales.

Tiesa negali smegti užmarštin!

Kategorija: Dausuvos projektas

4A wiki : Garliava