Netikėtas svečias Nekst Voldis

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 15 d., antradienis, 09:17:56

Inkognito pasakojimas
Atsimenant ankstesnius laikus, kai aš nieko nežinojau. Pirmąkart susapnavęs ryškų sapną, jis buvo trumpas ar ne daug atsimenu. Tik man padarė neišdildomą įspūdį, kai linksmuoliai nusprendė, jog esu panašus į bjaurųjį Lisoto senį. Žvelgiant atgal, mane tikriausiai užgavo tas „bjaurųjį“, kad pabudęs net tinkle ieškojau, kas tas „Lisoto senis“. Ieškodamas radau „Gyvo sapno“ svetainę, kurios tinkle neberasite: ji buvo kelis kartus nulaužta ir ištrinta. Ir kažkaip dėl to kaltas buvo kažkuris iš tvarkdarių. Pats, kaip Pokštininkas, buvau savanoriškai pakilęs iki tvarkdario pareigų „Gyvo sapno“ svetainėje.
Ir štai vieną gražią dieną iš man mažai žinomos ir tada man nelabai įdomios svetainės www.nso.lt sulaukiau svečio Inkognito. Aš jo žinutes surinkau į vieną krūvą ir labai džiaugiuosi, kad jas vis dar galima perskaityti čia (Pasakojimai apie Inkognito parobimą) kaip kokį pasakojimą, negirdint kartais nelabai gražių klausimų. Klausantis tik Inkognito ir visai nekreipiant dėmesio į aplink vykstančią erzelynę, kuri kaip smarvė atstumia visus kitus ramios svetainės lankytojus šalin. Aš pats nepakeičiau nei vieno Inkognito žodžio, man rodos pro pirštus žiūrėjau ir į bet kokias galimai pasitaikančias gramatines klaidas. Kurios visai nekeltų nuostabos, prisiminus kokiomis sunkiomis sąlygomis tai buvo papasakota ir kada pats pasakotojas baigė mokyklą. Net po mano mokymosi gramatinės taisyklės šiek tiek kaitaliojosi. Iš tų neva klaidų, man net nebuvo abejonių, kad rašo pagyvenęs žmogus ir kaip juokingai atrodė, kai kas bandė įrodinėti, kad Inkognito yra vaikigalis, nusprendęs papokštauti. Beje, buvo atsiradusi ir mergina Pantera, kuri bandė pokštauti pačioje www.nso.lt gal ten dar kas išliko iš jos neva „apklausos“.
Kad pats gali papokštauti tarsi ir nieko, bet nešališko „velnio advokato iš Inkvizicijos laikų“ išklausinėtai, teko greit sprukti, man regis iš gėdos neužbaigus pokšto iki galo.
Grįžtant truputį atgal, kaip tvarkdarys gan griežtai buvau atskyręs erzelynę, išaugančią iki vos ne įžeidinėjimų, nuo pačio pasakojimo ir gan mandagaus klausinėjimo. Klausinėjo svetainės lankytojai, ne aš. Gal gali pasirodyti, kad aš buvau didelis Inkognito gynėjas, bet iš tikrųjų man labiau rūpėjo tiesa, buvau kažkas panašaus į „velnio advokatą iš Inkvizicijos laikų“. Kaip matematikos palavinto proto, padėjau, mano manymų, kitiems perlipti per jų protus supančias sienas ir į viską pažvelgti iš kito pusės. Kažkaip suderinti nesuderinama. Buvo net mintis gal net kas net ir iš Lietuvos saugumiečių bandė užčiaupti mums burnas, kad visi gyventume palaimingoje nežinioje: nekreipdami dėmesio į aukas, kuriomis neaišku kaip pasirūpinti, ir kurioms pačioms jau gal reiktų vienytis ir gelbėtis savo pačių jėgomis. Visa tai vyksta už mokslo ribų, gal galime pasirodyti kaip kokie bepročiai žvelgiant iš šalies mokslą pasirinkusiame krašte. Tačiau, manau, Inkognito semiasi jėgų norėdamas mus visus perspėti, jei kas kur įkristume nepasiruošę kaip kokie „Guliveriai liliputų šalyje“. Kaip galima iš vis su tokiu žmogumi, kuris nori tave perspėti, kovoti? Krašte, kuriame vos ne kiekvieną žmogų sudarius tinkamas sąlygas galima pripažinti psichinių beviltiškai nepagydomu ligoniu? Karas vyksta, o aukos kankinasi beprotnamiuose. Neprisimenu, koks nuošimtis aukų, bet jis įspūdingai aukštas. Vis gi, reiktų pripažinti, kad ne taip baisu papulti į lietuvišką psichiatrinę ligoninę. Tačiau ir tai yra vengtinas dalykas. Geriau, nepykus, pasistengti aiškiau perduoti savo mintis.
Grįžtant prie pristatymo, deja, kitiems vėliau nežinia kokiems iš Klaipėdos atsiradusiems tvarkdariams, kuriems lyg ir nelabai būtų turėję rūpėti, kas vyksta NSO skyrelyje, juos labiau domino sapnai ar tikybos dalykai. Vienas berods buvo sagittarius (gal kiek ir iškraipau). Jam būtinai reikėjo užklijuoti etiketę „Pramanai“ prie Inkognito pasakojimo. Buvom nusiritę iki tvarkdarių karo, bet svetainės savininkė, nenorėjo nei vienos pusės palaikyti. Jauna mergaičiukė, nežinanti ką daryti, kai pešasi suaugę. Negavęs palaikymo, paprasčiausiai palikau svetainę, negalėjau ramiai žiūrėti, kaip atsibastėliai primetinėja savo tvarką.

Joras 2015 m. rugsėjo 15 d., antradienis, 11:39:51

Oropili ar tiki viskuo ka inkognito pasakoja,
galvoju
ne viskuo ir jis pats tiki?
Tikrai yra fantazijos.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 15 d., antradienis, 13:27:54

Kai aš pats vaikščiojęs įsivaizduojamuose, bet neabejotinai tikruose pasauliuose. Net nežinau kaip suprantamai ir aiškiai atsakyti. Gal Inkognito pasakojimuose ir gali būti kokių nesutapimų ar kas nesiklijuoti. Gal jis kiek gali būti persistengęs grąžindamas ir klijuodamas nesuklijuojamus dalykus. Aš net nesekiau jo kovų tinkle ir ko jis vėliau yra pripasakojęs. Nėra ko iš žmogaus daryti citrinos ir bandyti kuo daugiau iš jo išsunkti.

Oropilis, kaip persidaras 2015 m. rugsėjo 15 d., antradienis, 14:03:13

Dar dėl inkognito, gal kiek viską painiotų, skatinimas jį parašyti išgalvotą knygą ar sumesti pagrindus kokiam vaizdiniui (nufilmuotam filmui). Iš vienos pusės gal kiek užsidirbtų, o iš kitos perspėtų kuo daugiau žmonių.