Additions:
{{image class="center" width="180" url="http://s020.radikal.ru/i714/1511/e9/4e953af80ab3.jpg" title="Trylika snieguolių"}}
[[Juokai._Vertejo_kamaraitej|Vertėjo kamaraitėje]]
[[Juokai._Vertejo_kamaraitej|Vertėjo kamaraitėje]]
Deletions:
No Differences
Additions:
[[nejietis|Nejiečio prisistatymas]]
[[Itakos_is_zvaigzdziu|Įtakos sklindančios per žvaigždes]]
[[Juokai._Ponaitis|Juokai apie Šiaulių ponaitį]]
[[Daina_apie_mokymasi_(vertimas)|Dainos apie mokymąsi išvertimas į lietuvių kalbą]]
[[Itakos_is_zvaigzdziu|Įtakos sklindančios per žvaigždes]]
[[Juokai._Ponaitis|Juokai apie Šiaulių ponaitį]]
[[Daina_apie_mokymasi_(vertimas)|Dainos apie mokymąsi išvertimas į lietuvių kalbą]]
Additions:
==Juokai 2015 m. spalio 8 d., ketvirtadienis, 07:45:40==
==Juokai - Rinkos kaina 2015 m. spalio 9 d., penktadienis, 15:52:56==
==Juokai - Ponaičio nuotykiai Šiaulių mieste 2015 m. spalio 9 d., penktadienis, 22:15:22==
==Juokai 2015 m. spalio 10 d., šeštadienis, 19:42:42==
==Ponaičio nuotykiai Šiaulių mieste (anapus geležinkelio) 2015 m. spalio 29 d., ketvirtadienis, 18:57:02==
==pirmasis pagalbos prašymas Saulės mieste (Šiauliuose autobusų stotis) 2015 m. spalio 30 d., penktadienis, 09:06:15==
==antrasis pagalbos prašymas pėsčiųjų gatvėje (Vilniaus gatvėje Šiauliuose) 2015 m. spalio 30 d., penktadienis, 09:26:16==
==trečiasis prašymas Šiaulių kaime 2015 m. spalio 30 d., penktadienis, 09:37:00==
=====Ponaitis ir šunys Šiauliuose=====
==Kaip ponaitis buvo sugautas mažo šuniuko==
==Kaip ponaitis prašė vyro šuns nekankinti ir antsnukį nuimti==
==be neaiškumų 2015 m. spalio 31 d., šeštadienis, 08:54:31==
Ponaitis Šiaulių mieste, anapus geležinkelio, aplanko Šedžių ir artimai bendrauja, nevengdami tekilos (kaktusų degtinės).
Šedžius atlapaširdiškai siūlo:
- Gal pasikviečiam Moniką?
- Monika Lewinski neatvažiuos net į Lietuvą - atsako ponaitis.
==Juokai - Rinkos kaina 2015 m. spalio 9 d., penktadienis, 15:52:56==
==Juokai - Ponaičio nuotykiai Šiaulių mieste 2015 m. spalio 9 d., penktadienis, 22:15:22==
==Juokai 2015 m. spalio 10 d., šeštadienis, 19:42:42==
==Ponaičio nuotykiai Šiaulių mieste (anapus geležinkelio) 2015 m. spalio 29 d., ketvirtadienis, 18:57:02==
==pirmasis pagalbos prašymas Saulės mieste (Šiauliuose autobusų stotis) 2015 m. spalio 30 d., penktadienis, 09:06:15==
==antrasis pagalbos prašymas pėsčiųjų gatvėje (Vilniaus gatvėje Šiauliuose) 2015 m. spalio 30 d., penktadienis, 09:26:16==
==trečiasis prašymas Šiaulių kaime 2015 m. spalio 30 d., penktadienis, 09:37:00==
=====Ponaitis ir šunys Šiauliuose=====
==Kaip ponaitis buvo sugautas mažo šuniuko==
==Kaip ponaitis prašė vyro šuns nekankinti ir antsnukį nuimti==
==be neaiškumų 2015 m. spalio 31 d., šeštadienis, 08:54:31==
Ponaitis Šiaulių mieste, anapus geležinkelio, aplanko Šedžių ir artimai bendrauja, nevengdami tekilos (kaktusų degtinės).
Šedžius atlapaširdiškai siūlo:
- Gal pasikviečiam Moniką?
- Monika Lewinski neatvažiuos net į Lietuvą - atsako ponaitis.
Deletions:
Juokai - Rinkos kaina 2015 m. spalio 9 d., penktadienis, 15:52:56
Juokai - Ponaičio nuotykiai Šiaulių mieste 2015 m. spalio 9 d., penktadienis, 22:15:22
Juokai 2015 m. spalio 10 d., šeštadienis, 19:42:42
Ponaičio nuotykiai Šiaulių mieste (anapus geležinkelio) 2015 m. spalio 29 d., ketvirtadienis, 18:57:02
pirmasis pagalbos prašymas Saulės mieste (Šiauliuose autobusų stotis) 2015 m. spalio 30 d., penktadienis, 09:06:15
antrasis pagalbos prašymas pėsčiųjų gatvėje (Vilniaus gatvėje Šiauliuose) 2015 m. spalio 30 d., penktadienis, 09:26:16
trečiasis prašymas Šiaulių kaime 2015 m. spalio 30 d., penktadienis, 09:37:00
Ponaitis ir šunys Šiauliuose
Kaip ponaitis buvo sugautas mažo šuniuko
Kaip ponaitis prašė vyro šuns nekankinti ir antsnukį nuimti
Additions:
======**Ponaičio nuotykiai Šiauliuose**======
Deletions:
Additions:
======**Ponaičio nuotykiai Šiauliuoses**======
Norėčiau papasakoti, kaip atsirado ponaitis. Kiek vėliau, gal perskaitysite kaip ponaitis nuomavosi dviratį. O dabar ką jis darė išsinuomavęs dviratį Fotografijos muziejuje visai parai.
Buvo jau vakaras, artėjo šešta valanda ir ponaitis, kaip buvo planavęs, nuvažiavo į Šiaulių teatrą. Prieš pirkdamas bilietą išsiprašė budėtojo, kad leistų palikti dviratį teatro dirbtuvėse (iš tikro jam tai pasiūlė, jis pats nebuvo toks įžūlus). Vaidinimas žiūrint gal ir šiaip sau, bet kai kitam teko papasakoti, kas ten buvo. Pats ponaitis stebėjosi, kaip galima būnant tokiame nuostabiame vaidinime ir taip deramai jo neįvertinti. Nors ten viskas tarsi užbaigiama liūdna be prošvaisčių pabaiga ir galima nesitikėti jokio tęsinio, išeinant iš salės ponaičiui norėjosi garsiai paklausti, ar bus tęsinis, kai vienam pasileidusiam vaikinui baigsis egzaminų mėnuo?
Skirstantis iš teatro budėtojas didelis galingas jau žilas vyras kažkaip ponaitį ant laiptų pavadino ponu. Labai nepatiko ponaičiui į kokį sunkų ir atgrasų vaidmenį yra stumiamas, kokia siena statoma. (Jautresni žmonės gal patys nenori, kad lietuviai juos ponais vadintų.) Nors būdamas su barzda vidutinio amžio vyras pajuokavo, kad tik ponaitį galėtų pavaidinti, anoks jis ponas.
Lietuvai gal ir vieno pono ar ponios užtektų – Gerbiamo Pono Prezidento ar Gerbiamos Ponios Prezidentės, visi kiti Lietuvos žmonės iškart atsidurtų savo vietose. Mes nesame jokia ponų valstybė, jei netikite, skaitykite Lietuvos konstituciją. Ne gi tikrai jau mes tokie nesavarankiški, kad mums dar ponų trūktų ant savo sprandų? Jau čia kaip koks Tadas Blinda suskėliau. O dabar kažkokia klaiki ponų savivalė, kur nors toliau nuo akių. Reikia tik baudžiauninkų, dirbančių už minimalią algą,- tiks ir svetimas, jei savas nenori būti baudžiauninku. O ko daugiau iš pono tikėtis? Jam baudžiauninkai reikalingi, o ne laisvai samdomi darbuotojai.
Šeimininkų nepatarčiau ponaičiais ar ponaičiais vadinti, o ponų mums nereikia, ar reikia? Kaip jūs į savo viršininkus kreipiatės? O šiaip gal vieni kitus vadinkime ponaičiais ir ponaitėmės vis nereikės taip meluoti jei vieni kitus pradėtume vadinti gerbiamaisiais ir gerbiamosiomis.
Pagal (iš tikrųjų visur šiek tiek taisyta)
Juokai 2015 m. spalio 8 d., ketvirtadienis, 07:45:40
Šiaulių šeimininkas (meras) sukviečia miesto gyventojus prie šaulio (auksinio berniuko) bėgimui iki Žuvininkų piliakalnio (Salduvės kalno).
Vienam ponaičiui nepatiko, kad norint greičiau bėgti reikia lenkti kitus bėgikus žolynais. Įsiutęs (perdėjimas) įsibėgėjęs ir keldamas oro bangas kaip prekinis traukinys pasileido viduriu. Kas bus tas bus. Tokiam nori nenori visi užleidžia kelią. Išeikvojęs jėgas, pats prekinio traukinio garvežys - už tokio sukėlusio oro bangą smagiau ir kitiems bėgti. Nusukdavo pats į šalikelę. Ir taip kelis kartus auklėjo šiauliečius kaip reikia bėgti.
Jau beviltiškai toli atsilikusio nuo savo traukinio ponaičio vienas berniukas paklausė:
- Ar akmenis kuprinėje neši?
- Ne, pakvietime buvo parašyta ateiti su sportiniais bateliais.
Mergaitė pradėjo auklėti kvailelį, šypsodamasi ir kreivai žiūrėdama į ponaičio basutes:
- Tai nereikėjo.
Juokai - Rinkos kaina 2015 m. spalio 9 d., penktadienis, 15:52:56
Ponaitis eidamas pro Šiaulių turgų pamato jam nematytas karališkąsias guotes. Būtų jam ir už eurą atidavę, bet pradinė kaina buvo 2 eurai. Grįžinėja namo, žiūri, kad reikia smulkių greit atgal ir 10 eurų išsikeičia į 2 eurus.
Pamokymas, visada pradinė pirkimo kaina 0, o pardavimo 1. Tik vienetas vienetui nelygų.
Juokai - Ponaičio nuotykiai Šiaulių mieste 2015 m. spalio 9 d., penktadienis, 22:15:22
Eina ponaitis nuo Šiaulių turgavietės, nekreipdamas dėmesio į tris grėsmingos išvaizdos vyrus. Vienas iš jų pasivijęs baisiu apdraskytu veidu į ponaitį kreipėsi taip:
- Ei ponas, duok 5 eurus.
O ponaitis jam:
- Aš toks pats ponas, kaip ir tu. Pažiūrėk kokia gera tavo odinė striukė turbūt 1000 eurų verta.- ir žiūri į striukę, kaip katinas į lašinius.
Atšoko išsigandęs „ponas“. Dar mestelėjo sutrikęs iš baimės: - Gal 5 centus turi?
Pakraipė galvą ponaitis ir nuėjo.
--------------------------
Nusprendė ponaitis išsinuomuoti dviratį Šiaulių mieste. Mato, kad ruošiasi kažką daryti su jo asmens tapatybės kortele.
- Man rodos, dokumentų paveikslavimas yra už įstatymų ribų.
Gavo dviratį ir be nupaveiksluotos kortelės.
Juokai 2015 m. spalio 10 d., šeštadienis, 19:42:42
Skaito ponaitis vieną iš Šiaulių laikraščių ir niekaip nesupranta kaip bankai įperša žmonėms paslaugą už metalinių pinigų skaičiavimą (iš akies netoli 5%). Juk žmonės ir patys gali susiskaičiuoti metalinius pinigėlius?!
Ponaičio nuotykiai Šiaulių mieste (anapus geležinkelio) 2015 m. spalio 29 d., ketvirtadienis, 18:57:02
Ponaičio klausia pakiliai nusiteikusi garbingo amžiaus sulaukusi gal vienuolė:
- Koks jūsų tikėjimas?
- Nenoriu sugadinti Jūsų tikėjimo. Pasaulėjauta pagoniška.
- Ar jūs raliuotas?
Ponaitis suklusta: kas tai?
- Na, ar Jūs bijotės mirties?
- Aš ramus, nuraminti manęs nereikia...
Vis vien moteris paėmė ponaičio ranką ir pasimeldė už ponaičio sielą.
pirmasis pagalbos prašymas Saulės mieste (Šiauliuose autobusų stotis) 2015 m. spalio 30 d., penktadienis, 09:06:15
Vienąkart išeinant ponaičiui iš Saulės miesto, išėjimą užstojo labai grėsmingas vyras (neabejotinai dėl kelių litų galintis nužudyti, o po to sėdęs į kokį išvykstantį autobusiuką į Kuršėnus, pasprukti iš Šiaulių). Ir vos susivaldė nepareikalavęs 10 centų.
Nors ir taip bauginamas ponaitis nieko nedavė ir neatsipirkinėjo, pasakė ne ir paprasčiausiai išėjo.
antrasis pagalbos prašymas pėsčiųjų gatvėje (Vilniaus gatvėje Šiauliuose) 2015 m. spalio 30 d., penktadienis, 09:26:16
Einantį ponaitį pro šalį užkalbino stambus vyras atsipalaidavęs ant suoliuko ir kaulijantis po 10 centų iš praeivių ant alaus.
Ponaitis nieko nesakęs nuėjo į netoliese esančią Maksimą ir nupirko alaus skardinę.
Padavęs alų, ponaitis jau norėjo nueiti.
Tik vyras pareiškė, kad jis to alaus negers. Ponaitis priminė, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Vis gi nepatenkintas ponaitis ėmė aiškintis kas su tuo arkliuku negerai.
Vyras pareiškė, kad alus angliškas. Nustebo ponaitis iš kur Maksimoje gali būti angliškas alus? Pačiupęs skardinę perskaitė, kad alus pagamintas Vokietijoje.
Vyras paaiškino, kad alus per geras ir jis jį saugos.
Nors ir nepatiko ponaičiui, kaip su jo dovana ruošiasi elgtis, bet negi atimsi?
trečiasis prašymas Šiaulių kaime 2015 m. spalio 30 d., penktadienis, 09:37:00
Ponaičio graudžiomis akimis skurdžiai apsirengęs jaunas, sveikas, dailiai nuaugęs vyras, bet su nauja prabangia kailine kepure (neabejotinai visi kartu su spintoje esančiais ponaičio rūbai tiek neverti) meldė kelių centų.
Nesuminkštino ponaičio graudžios vyro liejamos ašaros. Argi vyrams dera taip elgtis?
2015 m. spalio 30 d., penktadienis, 10:05:07
Įdomu, kokį žvėrį teko nudobti, kad iš jo kailio pagaminti tam ašarojančiam vyrui kepurę? Pačiam nereikia nieko iš tikros odos ar tikro kailio.
Ponaitis ir šunys Šiauliuose
Einant į parką smagiai palaipiojęs nedideliais linksmaisiais kalniukais, skirtais dviračiams. Pasiūlė pasivytam šeimininkui su galingu, jaunu ir dar nepiktu šunimi su antsnukiu leisti savo šuniui palakstyti tais kalneliais. Vyras perspėjo, kad tas šuo yra sulaužęs žmonai petį, tačiau nekanda. Ponaitis atkreipęs dėmesį, kad šuo snukiu bakstelėjo jam į koją, nuramino šeimininką, kad šuo tik apuostė. Ir nudrožė savo keliu toliau. Tik greitai ponaitį pasivijo šuo jau be antsnukio ir pavadėlio. Labai netoli nubėgo toliau. Ten kažkur tolėliau piktai amsėjo mažas pikčiurniukas.
Priėjęs ponaitis ramiai kalbina šunį tau laikas grįžti pas šeimininką. Šuo matyt palaikė paraginimu ir vėl nuskuodė tolyn bet ne per toli. Mato ponaitis, kad nieko nebus reiks pačiam grįžti pas šeimininką, gi pats nieko neišmano apie šunų peštynes. Kelis žingsnius paėjęs atgal ragino:
– Atgal pas savo šeimininką, atgal. – šį kartą šuo, tarsi, supratęs nuskuodė atgal pas savo šeimininką.
Eina ponaitis jau pats pas piktą amsių. Žiūri susėdę 2 vyrai ant suoliuko ir laiko mažą pikčiurniuką pririštą.
Teko greitai paaiškinti, kad tuoj ateis labai didelis, tačiau nepiktas šuo, ir būtų gerai apraminti savo pikčiurniuką. Nors vyrai jau suklusę žiūrėjo į tą pusę, koks tas šuo. Ponaitis ir pats jau matė sėlinantį dičkį. Dar pasakė, kad pikčiurniukas ant jo loja ir nuėjo.
Kaip ponaitis buvo sugautas mažo šuniuko
Eina sau ponaitis ramiai šaligatvių, per daug nekreipdamas dėmesio į prie stovinčio savieigio besikuisiančių tėvo ir sūnaus. Tik lapatai lapatai kelią užstojo jaunas mažas šuniukas. Teko ponaičiui sustoti ir pajuokauti, kad gerą šunį turį, jau kelią užtvėrė ir jį pagavo. Tuoj tėvas sunerimęs ėmė aiškinti, kad jis nesikandžioja. Iš tikro, labai keista būtų jei toks prakutęs mažylis kandžiotųsi. Šuniukas nulėkė toliau, ir su ponaičių ko gero būtų ir toliau palėkęs. Tik plonai apsirengęs berniukas parsinešė savo šunelį kaip kokį kačiuką.
Kaip ponaitis prašė vyro šuns nekankinti ir antsnukį nuimti
Ėjo ponaitis pro šalį ir pagailo jam pririšto šuns su antsnukiu. Prašo nuimti antsnukį. Šeimininkas aiškina, kad jis kandžiojasi. Jam pačiam yra įkandęs. Ponaitis nesupranta apsidairęs, kam gali įkasti, aplinkui daugiau nieko nėra.
Mato ponaitis, kad šuo dar jaunas, domisi kokio amžiaus. Šeimininkas aiškina, kad poros metų, paimtas iš prieglaudos. Ponaitis nori paglostyti šunį, bet mato, kad žvėriukas visai nemeilus ir neglostiytinas (turėtų būti neliečiamas). Sako nenuostabu jei toks šuo įkando padavus maisto ir norint jį patogiau padėti. Jau kaip padėjai taip ir palik.
Ponaitis vis vien neatlyžta, sako nenori sugadinti vyrui šuns, neaišku, ko pagyvenusiam žmogui reikia sargo ar draugo. Dabar jis labai sargus, bet dar galite dar susidraugauti. Aišku keistokai viskas turėjo atrodyti iš šalies, kai sunerimęs šunelis, užšokęs ant suolo, meiliai kaip kačiukas slėpėsi po šeimininko pažastimi. Nueidamas ponaitis dar palinkėjo susidraugauti. Juk vienas kitam nemaišo ir draugas, ir sargas.
Norėčiau papasakoti, kaip atsirado ponaitis. Kiek vėliau, gal perskaitysite kaip ponaitis nuomavosi dviratį. O dabar ką jis darė išsinuomavęs dviratį Fotografijos muziejuje visai parai.
Buvo jau vakaras, artėjo šešta valanda ir ponaitis, kaip buvo planavęs, nuvažiavo į Šiaulių teatrą. Prieš pirkdamas bilietą išsiprašė budėtojo, kad leistų palikti dviratį teatro dirbtuvėse (iš tikro jam tai pasiūlė, jis pats nebuvo toks įžūlus). Vaidinimas žiūrint gal ir šiaip sau, bet kai kitam teko papasakoti, kas ten buvo. Pats ponaitis stebėjosi, kaip galima būnant tokiame nuostabiame vaidinime ir taip deramai jo neįvertinti. Nors ten viskas tarsi užbaigiama liūdna be prošvaisčių pabaiga ir galima nesitikėti jokio tęsinio, išeinant iš salės ponaičiui norėjosi garsiai paklausti, ar bus tęsinis, kai vienam pasileidusiam vaikinui baigsis egzaminų mėnuo?
Skirstantis iš teatro budėtojas didelis galingas jau žilas vyras kažkaip ponaitį ant laiptų pavadino ponu. Labai nepatiko ponaičiui į kokį sunkų ir atgrasų vaidmenį yra stumiamas, kokia siena statoma. (Jautresni žmonės gal patys nenori, kad lietuviai juos ponais vadintų.) Nors būdamas su barzda vidutinio amžio vyras pajuokavo, kad tik ponaitį galėtų pavaidinti, anoks jis ponas.
Lietuvai gal ir vieno pono ar ponios užtektų – Gerbiamo Pono Prezidento ar Gerbiamos Ponios Prezidentės, visi kiti Lietuvos žmonės iškart atsidurtų savo vietose. Mes nesame jokia ponų valstybė, jei netikite, skaitykite Lietuvos konstituciją. Ne gi tikrai jau mes tokie nesavarankiški, kad mums dar ponų trūktų ant savo sprandų? Jau čia kaip koks Tadas Blinda suskėliau. O dabar kažkokia klaiki ponų savivalė, kur nors toliau nuo akių. Reikia tik baudžiauninkų, dirbančių už minimalią algą,- tiks ir svetimas, jei savas nenori būti baudžiauninku. O ko daugiau iš pono tikėtis? Jam baudžiauninkai reikalingi, o ne laisvai samdomi darbuotojai.
Šeimininkų nepatarčiau ponaičiais ar ponaičiais vadinti, o ponų mums nereikia, ar reikia? Kaip jūs į savo viršininkus kreipiatės? O šiaip gal vieni kitus vadinkime ponaičiais ir ponaitėmės vis nereikės taip meluoti jei vieni kitus pradėtume vadinti gerbiamaisiais ir gerbiamosiomis.
Pagal (iš tikrųjų visur šiek tiek taisyta)
Juokai 2015 m. spalio 8 d., ketvirtadienis, 07:45:40
Šiaulių šeimininkas (meras) sukviečia miesto gyventojus prie šaulio (auksinio berniuko) bėgimui iki Žuvininkų piliakalnio (Salduvės kalno).
Vienam ponaičiui nepatiko, kad norint greičiau bėgti reikia lenkti kitus bėgikus žolynais. Įsiutęs (perdėjimas) įsibėgėjęs ir keldamas oro bangas kaip prekinis traukinys pasileido viduriu. Kas bus tas bus. Tokiam nori nenori visi užleidžia kelią. Išeikvojęs jėgas, pats prekinio traukinio garvežys - už tokio sukėlusio oro bangą smagiau ir kitiems bėgti. Nusukdavo pats į šalikelę. Ir taip kelis kartus auklėjo šiauliečius kaip reikia bėgti.
Jau beviltiškai toli atsilikusio nuo savo traukinio ponaičio vienas berniukas paklausė:
- Ar akmenis kuprinėje neši?
- Ne, pakvietime buvo parašyta ateiti su sportiniais bateliais.
Mergaitė pradėjo auklėti kvailelį, šypsodamasi ir kreivai žiūrėdama į ponaičio basutes:
- Tai nereikėjo.
Juokai - Rinkos kaina 2015 m. spalio 9 d., penktadienis, 15:52:56
Ponaitis eidamas pro Šiaulių turgų pamato jam nematytas karališkąsias guotes. Būtų jam ir už eurą atidavę, bet pradinė kaina buvo 2 eurai. Grįžinėja namo, žiūri, kad reikia smulkių greit atgal ir 10 eurų išsikeičia į 2 eurus.
Pamokymas, visada pradinė pirkimo kaina 0, o pardavimo 1. Tik vienetas vienetui nelygų.
Juokai - Ponaičio nuotykiai Šiaulių mieste 2015 m. spalio 9 d., penktadienis, 22:15:22
Eina ponaitis nuo Šiaulių turgavietės, nekreipdamas dėmesio į tris grėsmingos išvaizdos vyrus. Vienas iš jų pasivijęs baisiu apdraskytu veidu į ponaitį kreipėsi taip:
- Ei ponas, duok 5 eurus.
O ponaitis jam:
- Aš toks pats ponas, kaip ir tu. Pažiūrėk kokia gera tavo odinė striukė turbūt 1000 eurų verta.- ir žiūri į striukę, kaip katinas į lašinius.
Atšoko išsigandęs „ponas“. Dar mestelėjo sutrikęs iš baimės: - Gal 5 centus turi?
Pakraipė galvą ponaitis ir nuėjo.
--------------------------
Nusprendė ponaitis išsinuomuoti dviratį Šiaulių mieste. Mato, kad ruošiasi kažką daryti su jo asmens tapatybės kortele.
- Man rodos, dokumentų paveikslavimas yra už įstatymų ribų.
Gavo dviratį ir be nupaveiksluotos kortelės.
Juokai 2015 m. spalio 10 d., šeštadienis, 19:42:42
Skaito ponaitis vieną iš Šiaulių laikraščių ir niekaip nesupranta kaip bankai įperša žmonėms paslaugą už metalinių pinigų skaičiavimą (iš akies netoli 5%). Juk žmonės ir patys gali susiskaičiuoti metalinius pinigėlius?!
Ponaičio nuotykiai Šiaulių mieste (anapus geležinkelio) 2015 m. spalio 29 d., ketvirtadienis, 18:57:02
Ponaičio klausia pakiliai nusiteikusi garbingo amžiaus sulaukusi gal vienuolė:
- Koks jūsų tikėjimas?
- Nenoriu sugadinti Jūsų tikėjimo. Pasaulėjauta pagoniška.
- Ar jūs raliuotas?
Ponaitis suklusta: kas tai?
- Na, ar Jūs bijotės mirties?
- Aš ramus, nuraminti manęs nereikia...
Vis vien moteris paėmė ponaičio ranką ir pasimeldė už ponaičio sielą.
pirmasis pagalbos prašymas Saulės mieste (Šiauliuose autobusų stotis) 2015 m. spalio 30 d., penktadienis, 09:06:15
Vienąkart išeinant ponaičiui iš Saulės miesto, išėjimą užstojo labai grėsmingas vyras (neabejotinai dėl kelių litų galintis nužudyti, o po to sėdęs į kokį išvykstantį autobusiuką į Kuršėnus, pasprukti iš Šiaulių). Ir vos susivaldė nepareikalavęs 10 centų.
Nors ir taip bauginamas ponaitis nieko nedavė ir neatsipirkinėjo, pasakė ne ir paprasčiausiai išėjo.
antrasis pagalbos prašymas pėsčiųjų gatvėje (Vilniaus gatvėje Šiauliuose) 2015 m. spalio 30 d., penktadienis, 09:26:16
Einantį ponaitį pro šalį užkalbino stambus vyras atsipalaidavęs ant suoliuko ir kaulijantis po 10 centų iš praeivių ant alaus.
Ponaitis nieko nesakęs nuėjo į netoliese esančią Maksimą ir nupirko alaus skardinę.
Padavęs alų, ponaitis jau norėjo nueiti.
Tik vyras pareiškė, kad jis to alaus negers. Ponaitis priminė, kad dovanotam arkliui į dantis nežiūrima. Vis gi nepatenkintas ponaitis ėmė aiškintis kas su tuo arkliuku negerai.
Vyras pareiškė, kad alus angliškas. Nustebo ponaitis iš kur Maksimoje gali būti angliškas alus? Pačiupęs skardinę perskaitė, kad alus pagamintas Vokietijoje.
Vyras paaiškino, kad alus per geras ir jis jį saugos.
Nors ir nepatiko ponaičiui, kaip su jo dovana ruošiasi elgtis, bet negi atimsi?
trečiasis prašymas Šiaulių kaime 2015 m. spalio 30 d., penktadienis, 09:37:00
Ponaičio graudžiomis akimis skurdžiai apsirengęs jaunas, sveikas, dailiai nuaugęs vyras, bet su nauja prabangia kailine kepure (neabejotinai visi kartu su spintoje esančiais ponaičio rūbai tiek neverti) meldė kelių centų.
Nesuminkštino ponaičio graudžios vyro liejamos ašaros. Argi vyrams dera taip elgtis?
2015 m. spalio 30 d., penktadienis, 10:05:07
Įdomu, kokį žvėrį teko nudobti, kad iš jo kailio pagaminti tam ašarojančiam vyrui kepurę? Pačiam nereikia nieko iš tikros odos ar tikro kailio.
Ponaitis ir šunys Šiauliuose
Einant į parką smagiai palaipiojęs nedideliais linksmaisiais kalniukais, skirtais dviračiams. Pasiūlė pasivytam šeimininkui su galingu, jaunu ir dar nepiktu šunimi su antsnukiu leisti savo šuniui palakstyti tais kalneliais. Vyras perspėjo, kad tas šuo yra sulaužęs žmonai petį, tačiau nekanda. Ponaitis atkreipęs dėmesį, kad šuo snukiu bakstelėjo jam į koją, nuramino šeimininką, kad šuo tik apuostė. Ir nudrožė savo keliu toliau. Tik greitai ponaitį pasivijo šuo jau be antsnukio ir pavadėlio. Labai netoli nubėgo toliau. Ten kažkur tolėliau piktai amsėjo mažas pikčiurniukas.
Priėjęs ponaitis ramiai kalbina šunį tau laikas grįžti pas šeimininką. Šuo matyt palaikė paraginimu ir vėl nuskuodė tolyn bet ne per toli. Mato ponaitis, kad nieko nebus reiks pačiam grįžti pas šeimininką, gi pats nieko neišmano apie šunų peštynes. Kelis žingsnius paėjęs atgal ragino:
– Atgal pas savo šeimininką, atgal. – šį kartą šuo, tarsi, supratęs nuskuodė atgal pas savo šeimininką.
Eina ponaitis jau pats pas piktą amsių. Žiūri susėdę 2 vyrai ant suoliuko ir laiko mažą pikčiurniuką pririštą.
Teko greitai paaiškinti, kad tuoj ateis labai didelis, tačiau nepiktas šuo, ir būtų gerai apraminti savo pikčiurniuką. Nors vyrai jau suklusę žiūrėjo į tą pusę, koks tas šuo. Ponaitis ir pats jau matė sėlinantį dičkį. Dar pasakė, kad pikčiurniukas ant jo loja ir nuėjo.
Kaip ponaitis buvo sugautas mažo šuniuko
Eina sau ponaitis ramiai šaligatvių, per daug nekreipdamas dėmesio į prie stovinčio savieigio besikuisiančių tėvo ir sūnaus. Tik lapatai lapatai kelią užstojo jaunas mažas šuniukas. Teko ponaičiui sustoti ir pajuokauti, kad gerą šunį turį, jau kelią užtvėrė ir jį pagavo. Tuoj tėvas sunerimęs ėmė aiškinti, kad jis nesikandžioja. Iš tikro, labai keista būtų jei toks prakutęs mažylis kandžiotųsi. Šuniukas nulėkė toliau, ir su ponaičių ko gero būtų ir toliau palėkęs. Tik plonai apsirengęs berniukas parsinešė savo šunelį kaip kokį kačiuką.
Kaip ponaitis prašė vyro šuns nekankinti ir antsnukį nuimti
Ėjo ponaitis pro šalį ir pagailo jam pririšto šuns su antsnukiu. Prašo nuimti antsnukį. Šeimininkas aiškina, kad jis kandžiojasi. Jam pačiam yra įkandęs. Ponaitis nesupranta apsidairęs, kam gali įkasti, aplinkui daugiau nieko nėra.
Mato ponaitis, kad šuo dar jaunas, domisi kokio amžiaus. Šeimininkas aiškina, kad poros metų, paimtas iš prieglaudos. Ponaitis nori paglostyti šunį, bet mato, kad žvėriukas visai nemeilus ir neglostiytinas (turėtų būti neliečiamas). Sako nenuostabu jei toks šuo įkando padavus maisto ir norint jį patogiau padėti. Jau kaip padėjai taip ir palik.
Ponaitis vis vien neatlyžta, sako nenori sugadinti vyrui šuns, neaišku, ko pagyvenusiam žmogui reikia sargo ar draugo. Dabar jis labai sargus, bet dar galite dar susidraugauti. Aišku keistokai viskas turėjo atrodyti iš šalies, kai sunerimęs šunelis, užšokęs ant suolo, meiliai kaip kačiukas slėpėsi po šeimininko pažastimi. Nueidamas ponaitis dar palinkėjo susidraugauti. Juk vienas kitam nemaišo ir draugas, ir sargas.
Deletions:
Man buvo užsiminta, kad nso.lt svetainė skirta neatpažintiems skraidantiesiems ir maloniai pasiūlyta paieškoti kampelio vartiklyje. Iš tikro, ši svetainė skirta ir sapnams. O iš kitos pusės mane domina tik nso.lt pokalbių aikštė. Sulakstymams po visas aikštes ir gilinimuisi kas ten kur vyksta ar nevyksta paprasčiausiai gali ir laiko trūkti, ir nuobodu būti.
Prieš gvildenant šią temą, reiktų šiokius tokius pamatus susimesti. Gal tai ir ne į tema gali pasirodyti, tačiau prašyčiau kantrybės, man tai pačiam didelis šuolis, reiktų šiek tiek mintis susirikiuoti.
Pirmiausiai, kaip pasakiškų technologijų atstovui, tektų šiek tiek įlysti į ne savo daržą – pakilti arčiau tikrovės į legendų ir gandų lygį, kurio nesu nuodugniai ištyrinėjęs.
Prieš ką nors rašydamas toliau, noriu priminti, kad man melas yra ne iki galo atskleista tiesa. Tai kaip aš viską susiskirstysiu gali būti tik bloga pradžia, kuri gal gali būti geresnė. Kiekvienas pats žiūrėdamas iš savo varpinės gali susidaryti savo vaizdelį į mus supantį pasaulį, kuris skirtųsi nuo mano kaip diena ir naktis. Ir mano galva turėtų teisę būti. Ar kaip papildymas, ar dar kaip nors kitaip.
Pradžiai, toks mažas vertybių sugrupavimas be jokio pagrindimo. Man iš vienos pusės protas, smegenys, tvarka, chaosas, o iš kitos pusės jausmai, širdis, laisvė, anarchija. Gali paaiškėti, kad viskas reikalinga savo laiku ir savo vietoje.
Tamsa – jausmai ir pasakos – tai kas gražaus ir ką gal galima pavadinti blagiu, kuriuo nemokant naudotis galima greitai nusiristi iki blogio. Imkime, pavyzdžiui, blagį – pinigus – dovaną anot legendų iš Oriono žvaigždyno. Orionas tai šienpjovis, giltinė su dalgiu, pasakos ir vanduo - 3 žvaigždelės ant Šienpjovio diržo iš šalies žiūrint gal galėtume būti 4-ąja. Grįžtant prie pinigų, elgetoms tiesiog turėtų būti griežtai uždrausta duoti pinigėlius – tai nepageidaujamas šešėlis – kai pinigai nusėda kokių nors pogrindinių elgetų milijonierių kišenėse, griūna mūsų pačių pinigų sistema, nebėra kažkur dingusių pinigų. Galima parodyti gerą širdį patiems nuperkant kokią bandelę ar duodant kokį šiltesnį rūbą, o šiaip mūsų valstybėje tokiems žmonėms gali padėti ir mūsų valstybės socialinė rūpyba.
Jausmai – 7-ios Plejadžių ar Sietyno žvaigždelės, iš šono mes galėtume atrodyti aštuntąja žvaigždele. Per Žemę gal galėtume susivienyti į 11 žvaigždžių sąjunga kaip chaoso ir tamsos ir laisvės atstovai, kuriems niekaip neįmanoma įpiršti daug kur šviesos įvestos tvarkos. Paprasčiausiai, nedora engti taip jausmus ir pasakas kaip tai daroma šviesose.
Šviesa – pirmiausiai tai Sirijus ir Urantijos knyga. Gan sunkokai skaitoma, bet jau kaip įprasta šviesoje, sugriaunamos senos šventyklos ir statomos savosios pritaikytos vietinėms sąlygoms. Žemiečiams tikrai gali būti per didelis sąmonės šuolis, kai mūsų visata gali pasirodyti kokiu nereikšmingu užkampiu. Naujųjų amžių judėjimo pagrindas.
Dabar ant kokio pamato suręstas, pats krikščioniškas judėjimas, mūsų Dievas gali būti įveltas į Erdvės sluoksnių (tarpdimensinius) karus. Pagal mokslininkų įvertinimus mūsų visatoje mes matome tik apie 10 nuošimčių medžiagos. Įvesta net tamsiosios ar nematomos medžiagos bei energijos sąvokos. Jei kiti mus supančios erdvės sluoksniai panašus į mūsiškius trimačius, tai tilptų 10 tokių sluoksnių mus supančioje Erdvėje, kas sutaptų su mano pasaulėjauta ir turinčių priėjimo prie Žemės dvasios ar Gajos, kad Žemėje yra tokių 10 lygiagrečių pasaulių. Mūsų Dievo namai, mano manymu, kažkur Lyros žvaigždyne.
Gan svarbus kaimynas ir galbūt sąjungininkas yra įsikūręs Tinklelio Zeta (Zeta Reticuli) kelių žvaigždžių sistemoje. Gan neseniai pradėjęs keliones tarp žvaigždžių (Barnabio nuotykiai).
Mano žinios gali būti jau pasenusios. Tinkle gal dar yra svetainė zetatalk. Joje prisistato 4 erdvės sluoksnio atstovai (besirūpinantys kitais), įtraukti į Dieviškus darbus, jiems svarbus kiekvienas gimimas Žemėje, kad kartu su kūnais į šį pasaulį persikeltų ir sielos nepažeistos. Pagal juos, sunaikinus mūsų Žemę savomis rankomis visi turėtume pakliūti į 4 erdvės sluoksnį ir suskirstyti į tuos, kuriems rūpi kiti, ir tuos, kuriems niekas daugiau nerūpi tik jie patys. Jie turi pažinčių ar ryšių tik su 4-6 sluoksnio pasauliais. Tik vienas jiems žinomas pasaulis sėkmingai perkeltas į 7 erdvės sluoksnį kažkur Lyros žvaigždyne.
Iš kitos pusės Serpo istorija. Galima susidaryti vaizdą, kad zetiečių visai ne daug išlikę ir bandoma išsilaižyti didelio karo (kuris gal vis dar vyksta) paliktas žaizdas. Besirūpinantys savimi bando atstatyti gamtą ir negausią gyvybės įvairovę. Mirusių žemiečių kūnai jiems gali būti kaip neįkainuojamas genetinių žinių šaltinis.
Mes patys paprastai nurodomi kaip iš trečio Erdvės sluoksnio ar trečios dimensijos.
Bei norėtųsi priminti liūdnuosius Iargiečius (danų verslininko liudijimai), žaidžiančius pagal primestas šviesos taisykles. Ir nutolusius nuo Žemės per 10 šviesmečių. Galima susidaryti vaizdą, kad visiems žemiečiams susiporavus tektų tapti vienu padaru. Toks jausmas kad tai būtų kelionė į antrą erdvės sluoksnį.
