Ar PI pasiskirstęs atsitiktinai?
Jau paskaičiuota per 13 trilijonų skaičiau PI ženklų. Tad galima tarp jų paieškoti tam tikrų dėsningumų. Tas klausimas jau senokai vertė smalsauti mokslininkus. Štai 1888 m. Dž. Venas (atradęs garsiąsias sVeno diagramas), pabandė vizualiai pavaizduoti pirmuosius 707 ženklus panaudodamas kompaso kryptis. Venas braižė ranka, o dabar su kompiuteriais nubrėžiamos platesnės ir įspūdingesnės diagramos.
Kad skaitmenų seka būtų atsitiktinė, skaitmenų pasiskirstymas turi būti vienodas. 2003 m. Y. Kanada paskelbė pasiskirstymą tarp pirmojo trilijono skaitmenų – ir iš jos matosi, kad visi skaitmenys pasirodo beveik vienodą kiekį kartų. Bet to nepakanka galutinei išvadai. Jei skaitmenys pasiskirstę atsitiktinai, tai joje turi būti surandama bet kuri baigtinė skaitmenų seka. Štai 768 pozicijoje iš eilės eina 6-I devynetai, - tai vadinama Feinmano tašku, mat kartą Nobelio premijos laureatas R. Feinmanas juokais pasakė, kad jei jam reiktų išvardinti PI reikšmę, jis išvardintų iki šios vietos, o tada pasakytų „ir t.t.“.
Rastos ir kitos įdomios sekos. Pvz., 17.387.594.880 pozicijoje sutinkama “0123456789“, tiesa, gerokai anksčiau, jau 60-je pozicijoje, yra visų skaitmenų seka sumaišyta tvarka.
Kategorija: Matematika visiems
