Persėjai, nukritę į Palangą

Šioje apžvalgoje apžvelgiami keturių apsilankymų Palangoje kulinariniai įspūdžiai.
2021 m. papildymas: Liepoms pražystant...

Šįkart „užvirtom“ Palangą birželio-liepos sandūroje. Apsistojom „Grand Baltic Dunes“ – tad apie pusryčius rašysiu nedaug – švediškas stalas, kepta šoninė (kažkaip pamėgtas viešbutinis pusrytinis patiekalas) su deriniais (dažnai – omletu) ir salotomis; kava... Tačiau šįsyk iš karto nulėkėm į paplūdimį, kur (jau buvom praalkę po kelionės) „sukirtom“ tris čeburekus („karšti, labai skanūs čeburekai... šaltas alus...“) po 3 Eur – ir visai skaniai „nuėjo“ (kai ne kasdien valgai, bet kas būna skanu – antrąkart taip jau nebūtų!? Vakarienei vėl pasirinkom restoraną „1925“. Ir šįkart ėmėm svogūnų tyrsriubę – ir mums ji buvo dar nuostabesnė nei praeitą kartą – vien dėl jos verta čia apsilankyti. Be jos – bliūdas midijų ir šįkart padavėja vietoje ausies parekomendavo sprandinės kepsnį... Skanus, tik man jau per didokas (gal skrandis susitraukęs, - anksčiau „Moliniame ąsotyje“ imdavau pusantrokilograminę karką ir būdavo „visai kaip tik!“. Mėgaudamiesi vynu – su arbatpinigiais sumokėjome 50 Eur.

Antrąkart pietums-vakarienei (toks keistas darinys) rinkomės šalia viešbučio esantį „Restoranas 4“ – bandėm į jį nueiti ir ankstesnio apsilankymo Palangoje metu, tačiau tą kart jis dar neveikė (buvo ne sezono metas). Suviliojo Saliero gumbo ir žaliojo obuolio sriuba – ir neapgavo tikras stebuklas, fantastika! Nieko panašaus nesitikėjome – ir pateikimas įdomus: inde atnešami komponentai, o tada vietoje užpilama tyre... Prie jos – vegetariškas rissoto ir šonkauliukai su traškia, tamsia barbekiu plutele. Labai minkšti ir skanūs – ne taip kaip kitur, kur šonkaulius tenka graužte graužti. O ir porcija nemaža, tačiau šįkart persivalgymo nesijautė (štai ką daro geras skonis!). Kokteilis ir šviežiai spaustos apelsinų-greipfrutų sultys – su arbatpinigiais tai atsiėjo 60 Eur.

Trečias apsilankymas „Vandenio“ muzikos klube. Čia žmonių antplūdis – gerai kad mums pasisekė, pakliuvome beveik iškart. O po mūsų jau nutįso norinčių patekti eilė... Čia rinkomės Kokoso pieno batatų sriubą su krevetėmis (skani, bet ne taip, kaip ankstesnėse vietose), norėjau šviežios žuvies, tačiau jos nesant paėmiau sprandinės kepsnį – jo ir čia man buvo per daug; dar makaronai su šonine, pasimėgavimui – vynas. Ir čia palikome 50 Eur, tačiau iš visų aplankytų vietų ši skanumu nusileido kitoms.

Ir prieš išvažiuodami Palangą uždarėme „Ukrainiečių virtuve“ – barščiai tradiciškai nuostabūs, pagaliau čia gavau žuvies – „valstietiškai“ (matyt Ukrainoje valstiečiai visada taip valgo – žuvį-menkę su alyvuogėmis), dar paėmėm virtynių su „vyšniukais“ (kaip pasiūlė padavėja) ir užsigėrimui kava su spanguolių morsu. Pabaigai prieš išvažiiuojanr čia palikom 35 Eur.

Vis tik nesulaukėme paminklo Simpsonui atidarymo... Ir išlieka neatsakytas klausimas: Kaip Palangoje atsirado Simpsono gatvė?!



2019 m. papildymas. Ir vėl per perseidus

Nusprendėme aplenkti prabangias maitinimosi vietas, tokias, kaip restoranas 'Palanga' - ne todėl, kad jos prabangios, o todėl, kad jos dažnai pernelyg parodomosios ir dirbtinai nučiustytos, o norėjosi daugiau natūralumo. Vis tik ketinome užsukti prie 'Amberton' viešbučio esančiame 'Onorė' restorane (ten vis keitėsi restoranai, tad norėjosi patikrinti, koks šis - labai jau patraukliai meniu atrodė) - bet išėjo taip, kaip išėjo.
Šįkart pirmiausia irgi nusprendėme patikrinti 'Ukrainietišką virtuvę', įsikūrusią prie 'Žvaigždės' vilos - siekiant įsitikinti, kad vis dar ji aukštumoje - tai patvirtina ir tai, kad ši 'virtuvė; apgulta, sunkoka rasti laisvą staliuką. Ir neapsirikome! Barščiai tokie pat geri, virtinukai su vyšniomis skanūs, o jautienos troškinys nuostabus. Ir prie viso to vakare visai tiko vynas 'iš bačkos'. Sumokėjome mažiau nei 30 Eur ir išėjome patenkinti.

Antrąkart užsukome į 'Floros simfoniją' - kažkaip kartojame žinomas vietas. Kartojasi ir kepsnys 'Vyrams' - toks pat puikus, apkeptos bulvės pateiktos folijoje; o štai anties krūtinėlė - tiesiog simfonija. Viskas palydimas ispanišku baltu vynu. Labai puikiai nuteikė ir tai, kad patiekalai patiekiami labai estetiškai - pvz., padažas prie antienos netgi išraitytas smuiko raktu. Ir čia žmonių antplūdis. Viskas - 42 Eur.

O trečiąkart pasirinkome barą 1925, Basanavičiaus gatvės pradžioje. Čia tiesiog pasakiška (na maža to, stebuklinga) Svogūnų tyrsriubė. Norėjosi kažko liaudiško, tad paėmiau ausį su žirniais - visad mėgstu patikrinti šį patiekalą. Ausis visai kenčiama, tačiau žirniai viską gadino - kažkokie sausi, nelabai skanūs, mano gomuriui per daug neįtiko - atrodo, toks paprastas patiekalas, bet tik kas trečioje vietoje jis būna padorus. Tačiau labai puikus buvo kalmaro kepsnys. Visa tai užsigėrėme Juan Gil baltu vynu ir dar vakarą palydėjome kokteiliu. Valgį lydėjo švelni ir romantiška prancūziška muzika. Palikome 50 Eur + arbata.

Pusryčiai visąlaik buvo 'Žuvėdroje', Meilės alėjos gale. Nieko išskirtino, įprastiniai 'viešbutiniai' pusryčiai. Šiek tiek varijavo, tačiau iš esmės sukosi apie dešreles, omletą ir pora košių. Kai nieko ypatinga nesitiki, tai tiko...

O čeburekai paplūdimyje? Ir vėl į juos nespjaudėme ir nusipirkdavome (tiesa, kaina šoktelėjo iki 2 Eur) - nusimaudžius net labai skanu būdavo. Ko Užkalniui neduota suprasti!?

O kaip pati Palanga, paklausite?  Tebestovi! Pagražėjusi ir atnaujėjusi. Pagaliau išnyko apleistos pamėklės, griuvėsiai, - labai džiaugėmės, kad pagaliau atgijo legendinė 'Vaidilutė'. Ir galiausiai jau nebaisu išeiti į Basanavičiaus 'brodą' - baruose dingo rėksminga muzika, vietoje jos atsirado daugiau gyvos, netgi rimtos -- o labiausiai džiaugiamės, kad iš jos išvijo visokius riedančius, lekiančius, skuodžiančius, kitaip tariant visokiais būdais važiuotus; nereikia dairytis ir baimintis, kad koks ant tavęs užlėks. Prapuolė Palangoje ir 'morozai', tiesa vietomis atsirado pastatytų neskoningų 'balvonų' (net prie skulptūrų parko) - tokie gali tik minėtiems morozams ir Užkalniui patikti (jei tie du atvejai kažkuo skiriasi?!).


2018 m. papildymas. Išsprūdę prieš Jurgines

Pradėsime nuo 'Ukrainietiškos virtuvės' - ne pačioje Basanavičiaus gatvėje, o nuo jos iškart nusukus į Daukanto gatvę (nr.6) - apie kurią girdėta prieštaringų minčių. Tad privalu išbandyti savo kailiu!
Pirmas įspūdis nuteikia maloniai - aplinka priimtina, kaip ir reikia tikėtis gausiai, gausiai pabarstyta ukrainietiškų motyvų, ryškių spalvų... Žmonės čia ateina (kadangi, tai ne pagrindinėje Basanavičiaus gatvėje, ne 'ant akių', - tai jau ir palankiai nuteikia, nes, vadinasi, čia ateina specialiai, o ne tiesiog užsuka 'kur nors pakeliui'). Dar nugirstu frazę: 'Galiu čia prisėsti? Visada čia sėdžiu, kai atvažiuoju' - vadinasi, žmonės į čia sugrįžta...
Na neabejotina, pirmiausia ukrainietiški barščiai - tiršti, 'maža' porcija gana nemaža. Pačių ukrainietiškų barščių yra įvairiausių atmainų, tad neaišku, kuri čia, tačiau tikrai skanu, iš daugybės komponentų - didelis TAIP šiam patiekalui.
Kijevo kotletas nenustebino, tačiau jį nuostabiai puikiai pagyvino didelis keptas obuolys - kaip žinia, bet koks vaisius ar uogienė prie paukštienų tinka... Kita vertus, neaišku, kodėl jis Kijevo kotletu vadinamas, nes greičiausiai kilęs Prancūzijoje ir siekia karaliaus Liudviko laikus (gal todėl kad buvo iš prancūzų nukopijuotas Maskvoje ir kažkaip su tuo Kijevu susijęs). O ir pačiame Kijeve jį nelabai kur rasite, o jei kur ir yra, tai vietiniai perspėja: 'Tik nesugalvokite jo imti!'
Užtat viską vainikuoja Lvovo troškinys - vištos kepenėlės su pupelėmis, troškintos grietinėlėje pateikiamos moliniame dubenėlyje (a la čenachų indelyje). Kvapnu, skanu, sotu!
Už pietus paliekam 24 Eur dviem - ir čia tikrai dar grįšime!

Prieš užveriant burną (pirmosios dienos proga), užduosiu mįslę:
Palangoje yra Simpsono gatvė. Iškart kyla asociacija su 'Simpsonų' animaciniu serialu (visa Amerika jame kaip ant delno atnešta!). Tad klausimas: kaip Palangoje atsirado Simpsono gatvė?

Pusryčiai "Pelikano" restorane, įprastinis švediškas stalas su pakankamu pasirinkimu. Maistas skanus, tik kaip visada su "švedais" būva - visad kiek persivalgai... Bet ir tai į naudą - ne taip greitai po to išalksti... Gerai, kad skrandis veikia ne pagal laikrodį, o pagal savo atskirą grafiką (visų dietologų siaubui!).

O vakarą šįkart atiduodame tradicijai - "Moliniui ąsočiui". Firminis kepsnys kaip ir priklauso firminiam patiekalui buvo firminis. O visur, kur bebūnu, išbandau kiaulės ausį arba karką (tik jas retai kur tinkamai paruošia - tik neimsiu jų netikusių variantų čia vardinti) - ši buvo puiki, išvirta ir apkepta, tik žirniai buvo ne patys stebuklingiausi, užtat buvo daug kitų priedų, o krienai buvo natūralūs, ne parduotuviniai. Besėdint puikų pavakarį mėgavomės geru baltu Naujosios Zelandijos vynu.
Dviems - 48 Eur

Prieš išvykstant reikia pasistiprinti. Pietaujame prie Tiškevičių parko prisišliejusiame "Pelikano" restorane. Dienos sriuba šiupininė: kiek netradicinė, bet kaip dienos sriuba visai tinkama. Užtat nuostabi kiaulienos sprandinė - patiekta su pakepintomis cukinijomis, baklažanais ir pomidoru. Minkšta, sultinga. Skani buvo ir vištienos krūtinėlė su persikais. Sudomino linų sėmenų kisielius su vaisiais - neapsigavome! Ir atsisveikinimo desertui prie kavos - "Pelikano" tortas (napoleono stiliaus - ir tuo viskas pasakyta). Maistą pagiria ir prie gretimo staliuko pietavęs Kaniava ("labai skanu").
Dviems - 30 Eur

Grįžus į Vilnių - parsivežtos šviežiai rūkytos žuvies fiesta!

O vis tik kaip pati Palanga? Reikia pasidžiaugti, kad vaiduokliškos lūženos jau išnyko, vietoj jų iškilo aukštesnės klasės viešbučiai... Įrengta puiki Grafų Tiškevičių alėja - ir gerai, kad iškart apie tai pagalvota ir uždaryti įvažiavimai į ją, nes morozai būtinai jaustų pareigą ja palekioti. Įspūdingai alėją įprasmina skulptūros prie įėjimo į koncertų salę: iš vienos pusės ponas, o iš kitos - dama su šuniuku. Miestas gražėja, nelieka toks apleistas, kaip buvo anksčiau... Girdėjau, kad vietiniai giria merą - tik nesupratau, už ką?!



2015 m. pradinis reportažas
Jie sąmoningai pavertė seną Lietuvos kurortą bjauria, prigrūsta deklasuotų marozų ir budulių, konservuotos Sovietų Sąjungos teritorija su rusiško popso smarve ir kolūkinio gyvenimo estetika".
Andrius Užkalnis, "Nuosprendis Palangai. Aleliuja"

Yra tiesos, - yra ir morozai, o didžiausiu morozu pasirodę besąs pats aukščiausiasis Palangos klerkas, bukai ėmęs urgzti, už ką gavo griežtą, bet teisingą Užkalnio Ša!. Šiaip jų ginčas parodė, kad abudu yra panašios sovietinio raugo aukos, mažai vienas nuo kito besiskiriančios - tik tuo, kad vienas dar vaizduojasi esą "pasisėmęs europietiškos kultūros" (tik neaišku, kur jam tai pavyko), o kitas - "tiesiog toks" (morozus vulgaris).

Baisūs ir Basanavičiaus g. žibintai, ir pati gatvė - vientisa baisuma, nepertraukiamas balaganas; nepaneigsi. Atsimenu, prieš kelis metus dar jausdavai joje tvyrančią šokią tokią Palangos dvasią... o dabar, ... jei norite jos plevenimą pajausti, neikite į "basanavičių", o paklaidžiokite kitomis gatvelėmis - Birutės al., Žemaitės g., Jūratės g. (kurioje, beje, žibintai labiau priderinti ir tūkstantį kartų labiau tinkantys) ir kitomis.... Tik jokiais būdais neikite į "basanavičių"! Yra ir kitų kelių nuvedančių prie tilto, prie jo tūnančių ir besikeikiančių bedančių morozų, kurie lyg kokius 'balvonai", atvežti nuo Žaliojo tilto...

Nukritome ir mes per patį persėjų kritimo metą į Palangą, tad apsižvalgysiu ir savo akimi įvertinsiu šį Žemės lopinėlį.

Apsistojus "vila" paverstame privataus būsto kambaryje (neturiu prieš jį nieko tokio, jei reikia vos trejetą naktų jame praleisti, o jokių atskirų "paslaugų" nereikalauju) pėdinant link jūros stabtelim "EMA blyninėj" (Jūratės g. 32). Vaizdelis - šiaip, pastalėje mėtosi kažkokia šiukšlė, tarytum polietileno maišelyje pūvantis beliašas, pardavėjai zuja, bet nė vienas juo nesusidomi - matyt jau ilgokai ten užsigulėjęs.

Skelbiasi - "skaniausi blynai, blyneliai ir pusryčiai Palangoje". Ką gi, užsuksime kitąryt patikrinti... pažiūrėsime... O dabar tenorim tik kavos... Atsargiai įsitaisom kiek nuošaliau rūgstančio beliašo ar ko ten, užsakom kavos. Girdime prie gretimo stalo niurzgant - "tai, ką, iki keturių taip ir pralauksim" (nesistebiu, lietuviai visada ir visur niurzga). Kava buvo nuostabi, tad tikrai užsuksim čia ir pablynauti.... O dėl smulkmenų nesikabinėsime - paliksim tai Užkalniui, kad būtų dėl ko jam žaliom putom iš žabtų virsti (jei suprantat apie ką aš...)

Taigi, kavinė tąkart jau buvo sutvarkyta, niekas po kojomis nesimėtė... Kava vėl buvo puiki... Aptarnavo pakankamai greitai. Blynai irgi buvo nuostabūs, gausybė pasirinkimų iš lietinių, bet yra bulvinių. Išbandžiau ir grikinius, tikėdamasis prisiminti vaikystę, tik, pasirodė, kad jie ne iš miltų, o iš kruopų, tačiau vis vien, kad ir kitokie, buvo labai skanūs! Dviese už pietus sumokėjome 6,50, o girtis, kad davėme arbatpinigių ir kiek jų, laikau yra tiesiog žema... (jei suprantat apie ką aš...)

Vakarienė - "Floros simfonijoje" (Persėjas negali gi bile kur). Prie upelio gal užneša kiek kvapelio, bet yra puikus kiemelis. Ir čia negali neužsisakyti firminio patiekalo (kaip kitaip vadinsis, jei ne "Floros simfonija" - didelis vištienos kepsnys, įdarytas sūriu ir špinatais), o aš imu kepsnį "Vyrams". Neapsirenku - kepsnys tikrai vyrams (na, Užkalnis to nesupras, nes tik tikriems vyrams tai prieinama). Puikiai viskas pateikta, sugeba nustebinti (bulvė folijoje, įpjauta perpus ir viduje įdėta varškės padažo). Tiksliai suderinta vyrams, bet gali pabandyti ir moterys! O moterims simfoniją užbaigia pumplainio uoga.... Prie viso to - puikiai tinkantis švelnusis Juan Gil serijos vynas...
Aptarnavo labai greitai, 30 eurų dviems, o apie arbatpinigius nutyliu dėl prieš tai minėtos priežasties (apie juos nesustodamas gali kalbėti tik visišką nepilnavertiškumo jausmą jaučianti asoba - jei suprantat, apie ką aš čia)...

Pietūs "Amberton" viešbuty... Palaukit, o kaip pusryčiai?! Jie buvo lokalūs, vietinis marių ešerys iš kioskelio, - tradicijai palaikyti (kaip gali atvažiavęs į pajūrį nenusipirkti žuvies iš kioskelio?!), su savadarbe braziliška "Yellow bourbon" veislės kava.

Taigi, "Amberton" dienos pietūs (tradiciniai šaltibarščiai, vištienos filė) - 5 Eur. Bet mes juos skipiname. Meniu nuvilia - buvo visaip prišnekėta, kad čia ypatingas dėmesys žuvies patiekalams, tačiau šioje vietoje meniu vos ne vakuumas su keliomis kosmoso dulkelėmis... Ką gi, suksim ienas kitur - imame sriubas su jūros gėrybėmis ir aštria jautiena (su skrebučiais). Sriubos tikrai skanios... Iš jūros gėrybių ne vien tik kokios nusususios krevetės, o visas skirtingų "gėrybių" bukietas . Jautienos sriuba labiau rūgščiaaštri. Rūgštumą suteikia rauginti agurkai, o skoniui ypatingą akcentą duoda truputis rūkytų dešrelių...

Kadangi sriubos sočios, tai antruosius patiekalus renkamės "lengvesnius". Pasirinktas vegetariškas patiekalas - ir tai buvo tikrai skanūs smidrai (tačiau tai porcija ne pavalgymui, o "davalgymui" - su sočia gausia sriuba buvo pats tas), o makaronų su jūros gėrybėmis pasirodė net per daug. Vėl skani kava (mane jau apima bloga nuojauta, kad imsiu nejaukiai jaustis Vilniuje, kur skanią kavą aptikti jau tampa retenybė). Ką gi, dėl išpopuliarintų žuvų likom nusivylę ir jų teks ieškoti kitur, bet jaučiasi, kad čia įstaigos lygis aukštesnis (vien serviravimas ir aplinka tai parodo), aptarnauja tiek pakankamai greitai, kad laukti nenusibosta. Bet stebuklo nesulaukėme; vertinčiau, kad maisto skoniu tik vos vos geriau nei minėtoje blyninėje.
24 Eur dviem (apie arbatpinigius jau nusibodo rašyti, - patys suprantate kodėl, ar ne?)

Vyno vakarienė... Kadangi valgyti nesinorėjo, tiesiog pasėdėti ir pasmaguriauti. "bon a-apetit" atmetėme - neradome tinkamo vyno, o ir užkandžių prie vyno "nerasta buvo". Pritūpėm "deCuba" - matyt vienintelė kiek padori vieta visam Palangos "brode". Na, gal labiau skirta pavalgyti, o ne vyno vakarui praleisti, tačiau šįkart tiko. Radom Pietų Afrikos vyno, buvo tinkamų užkandžių prie jo - galėjom atsipalaiduoti ir spoksoti pro slenkančią fauną ir florą...
20 Eur dviem, arbatpinigiai (pfu!.. užsimiršau, suprantate!?)


Apibendrinant, jei specialiai neieškai, nėra Palangoje nei rusiško, nei lietuviško popso, o norėdamas sutiksi ir puikaus džiazo, ir klasikinės muzikos (na, čia tūlas vėl gali putotis žaliomis putomis, kad visur tik žiauriai nuobodu ir žiovulį varanti simfoninė muzika ir operos - bet klišo ir kapas neišgydys)... O šiaip kiekvienam savo - kiekvienas eina savo keliais ir mato tai, ką nori matyti... Ir ką padarysi, jei kokiam U. valkčiai ant akių užkritę, o kojos toliau morozų numindžiotų kelių nenuveda... Gal per savo pilvo storumą batų raištelių jau nemato?

O aukščiausiajam klerkui priminsiu, kad vietoje šūkavimo gaidišku balseliu, tikrai galėtų išeiti pasivaikščioti po savo miestą... pamatytų nudrengtą buvusią legendinę "Vaididutę" (kai kam dėl to suskausta iki kaulų smegenų, - mankurtai to nesupras), o ir šalia "Šachmatinės" šmėkščioja pora pamėklių ir šmėklų... O dar pamėklių rasime ir pačioje Vytauto g. bei Basanavičiaus g. prieigose. Sakysite, privatus reikalas, bet juk yra reikalavimai tvarkingam naudojimui, ar ne? O gal negirdėjote? Ką ten girdėsite, jei vietinio "vor v zakone" dėl kurhauzo nesutvarkote, ar nenorite? Ir dar daug kur galima būtų pirštu durti, bet ne tam čia važiuota, ir ne dėl to čia kalbama...

Apžvalgoje daugiau dėmesio skyriau kulinarinei Palangos pusei, tačiau programoje buvo A.Mončiaus muziejus, Parko administracijos pastato oranžerija, žvejyba... Tik štai sąmoningai praleistos tokios vietos kaip vaškinių figūrų paroda ar Nosferatu siaubo namai (nemėgstu dirbtinių darinių), užtat gausu pasivaikščiojimų šalutinėmis gatvelėmis - žinote, kad be J. Šliūpo, čia buvojo ir gyveno nemažai kompozitorių ir kitų garsių žmonių - tad galima stabtelėti prie jų buvotų vietų ir pamedituoti, ką jie gero nuveikė (aišku, kontempliuoti ne apie fizinę jų buvimo vietą, o apie juos pačius)... Įdomu, apie kiek čia dabar buvojusių ir gyvenančių ateityje kas nors sustos ir pamedituos...

Iliustracijos (ne perdaug, kas neapsunkintumėm):
Dama su šuniuku Grafų Tiškevičių alėjos pabaigoje
Baltijos jūra ties tiltu vakarėjant
Grikinis blynas
Pateikti smidrai
Architektūros šedevras Vytauto gt.
'Vaidilutės' vaizdas
Basanavičius rytą


Pridursiu, kad čia rašyta visai ne dėl Užkalnio, ir ne Užkalniui, - ir jis ar jo nuomonė man visai nerūpi - esu tiesiog apžvalgininkas ir išsakau savo nuomonę apie tai, ką matau, ir ką girdžiu... Kam man jaudintis dėl kažkokio homofobiško homo sovieticus, užauginto sovietijoje, o vėliau dėl to labai pykstančio - tiek pykstančio, kad jo smegenys tapo nepataisomai sugadintos ten išsiliejusios karčios tulžies. Kaip ir kito sovietiko, šio jau grynaveislio, savo sėdyne klestelėjusio į Palangos aukščiausiojo klerko kėdę.

Post Scriptum. Manęs paklausė ir negaliu neatsakyti.
1) Neminiu pavadinimų (pvz., vynų ar vilos), nes nesu linkęs ką nors reklamuoti.
2) Ar bandžiau čeburekus paplūdimy? Taip, bandžiau, 1,5 eur, visai net neblogi ir net nėra beprotiškai riebūs - kai kas (na, suprantate?!), prieš svaidydamasis "riebiais čeburekais" galėtų prieš tai patikrinti, o skinti juos iš debesų;
3) Lankiausi ir kitose vietose ir net galėčiau pagirti "Molinį ąsotį" (retai kur gerai paruošia tokį atrodytų gana paprastą tautišką patiekalą) - tik tai a) buvo "buitiniai", o ne "planiniai" apsilankymai, o b) nenoriu pernelyg kartotis, kaip jau visiškai išsisėmė ir kiaurai nuobodžiai kartotis ėmė kai kas (na, suprantate - tasai, kuris tai moka "geriausiai") .


Kategorija: „Pastumk krentantį“
There are no comments on this page.
Valid XHTML :: Valid CSS: :: Powered by WikkaWiki