Šįkart „užvirtom“ Palangą birželio-liepos sandūroje. Apsistojom „Grand Baltic Dunes“ – tad apie pusryčius rašysiu nedaug – švediškas stalas, kepta šoninė (kažkaip pamėgtas viešbutinis pusrytinis patiekalas) su deriniais (dažnai – omletu) ir salotomis; kava... Tačiau šįsyk iš karto nulėkėm į paplūdimį, kur (jau buvom praalkę po kelionės) „sukirtom“ tris čeburekus („karšti, labai skanūs čeburekai... šaltas alus...“) po 3 Eur – ir visai skaniai „nuėjo“ (kai ne kasdien valgai, bet kas būna skanu – antrąkart taip jau nebūtų!? Vakarienei vėl pasirinkom restoraną „1925“. Ir šįkart ėmėm svogūnų tyrsriubę – ir mums ji buvo dar nuostabesnė nei praeitą kartą – vien dėl jos verta čia apsilankyti. Be jos – bliūdas midijų ir šįkart padavėja vietoje ausies parekomendavo sprandinės kepsnį... Skanus, tik man jau per didokas (gal skrandis susitraukęs, - anksčiau „Moliniame ąsotyje“ imdavau pusantrokilograminę karką ir būdavo „visai kaip tik!“. Mėgaudamiesi vynu – su arbatpinigiais sumokėjome 50 Eur.

Antrąkart pietums-vakarienei (toks keistas darinys) rinkomės šalia viešbučio esantį „Restoranas 4“ – bandėm į jį nueiti ir ankstesnio apsilankymo Palangoje metu, tačiau tą kart jis dar neveikė (buvo ne sezono metas). Suviliojo Saliero gumbo ir žaliojo obuolio sriuba – ir neapgavo tikras stebuklas, fantastika! Nieko panašaus nesitikėjome – ir pateikimas įdomus: inde atnešami komponentai, o tada vietoje užpilama tyre... Prie jos – vegetariškas rissoto ir šonkauliukai su traškia, tamsia barbekiu plutele. Labai minkšti ir skanūs – ne taip kaip kitur, kur šonkaulius tenka graužte graužti. O ir porcija nemaža, tačiau šįkart persivalgymo nesijautė (štai ką daro geras skonis!). Kokteilis ir šviežiai spaustos apelsinų-greipfrutų sultys – su arbatpinigiais tai atsiėjo 60 Eur.

Trečias apsilankymas „Vandenio“ muzikos klube. Čia žmonių antplūdis – gerai kad mums pasisekė, pakliuvome beveik iškart. O po mūsų jau nutįso norinčių patekti eilė... Čia rinkomės Kokoso pieno batatų sriubą su krevetėmis (skani, bet ne taip, kaip ankstesnėse vietose), norėjau šviežios žuvies, tačiau jos nesant paėmiau sprandinės kepsnį – jo ir čia man buvo per daug; dar makaronai su šonine, pasimėgavimui – vynas. Ir čia palikome 50 Eur, tačiau iš visų aplankytų vietų ši skanumu nusileido kitoms.

Vis tik nesulaukėme paminklo Simpsonui atidarymo... Ir išlieka neatsakytas klausimas: Kaip Palangoje atsirado Simpsono gatvė?!

Nusprendėme aplenkti prabangias maitinimosi vietas, tokias, kaip restoranas 'Palanga' - ne todėl, kad jos prabangios, o todėl, kad jos dažnai pernelyg parodomosios ir dirbtinai nučiustytos, o norėjosi daugiau natūralumo. Vis tik ketinome užsukti prie 'Amberton' viešbučio esančiame 'Onorė' restorane (ten vis keitėsi restoranai, tad norėjosi patikrinti, koks šis - labai jau patraukliai meniu atrodė) - bet išėjo taip, kaip išėjo.
Šįkart pirmiausia irgi nusprendėme patikrinti 'Ukrainietišką virtuvę', įsikūrusią prie 'Žvaigždės' vilos - siekiant įsitikinti, kad vis dar ji aukštumoje - tai patvirtina ir tai, kad ši 'virtuvė; apgulta, sunkoka rasti laisvą staliuką. Ir neapsirikome! Barščiai tokie pat geri, virtinukai su vyšniomis skanūs, o jautienos troškinys nuostabus. Ir prie viso to vakare visai tiko vynas 'iš bačkos'. Sumokėjome mažiau nei 30 Eur ir išėjome patenkinti.

Antrąkart užsukome į 'Floros simfoniją' - kažkaip kartojame žinomas vietas. Kartojasi ir kepsnys 'Vyrams' - toks pat puikus, apkeptos bulvės pateiktos folijoje; o štai anties krūtinėlė - tiesiog simfonija. Viskas palydimas ispanišku baltu vynu. Labai puikiai nuteikė ir tai, kad patiekalai patiekiami labai estetiškai - pvz., padažas prie antienos netgi išraitytas smuiko raktu. Ir čia žmonių antplūdis. Viskas - 42 Eur.

O trečiąkart pasirinkome barą 1925, Basanavičiaus gatvės pradžioje. Čia tiesiog pasakiška (na maža to, stebuklinga) Svogūnų tyrsriubė. Norėjosi kažko liaudiško, tad paėmiau ausį su žirniais - visad mėgstu patikrinti šį patiekalą. Ausis visai kenčiama, tačiau žirniai viską gadino - kažkokie sausi, nelabai skanūs, mano gomuriui per daug neįtiko - atrodo, toks paprastas patiekalas, bet tik kas trečioje vietoje jis būna padorus. Tačiau labai puikus buvo kalmaro kepsnys. Visa tai užsigėrėme Juan Gil baltu vynu ir dar vakarą palydėjome kokteiliu. Valgį lydėjo švelni ir romantiška prancūziška muzika. Palikome 50 Eur + arbata.

Pusryčiai visąlaik buvo 'Žuvėdroje', Meilės alėjos gale. Nieko išskirtino, įprastiniai 'viešbutiniai' pusryčiai. Šiek tiek varijavo, tačiau iš esmės sukosi apie dešreles, omletą ir pora košių. Kai nieko ypatinga nesitiki, tai tiko...

O čeburekai paplūdimyje? Ir vėl į juos nespjaudėme ir nusipirkdavome (tiesa, kaina šoktelėjo iki 2 Eur) - nusimaudžius net labai skanu būdavo. Ko Užkalniui neduota suprasti!?

O kaip pati Palanga, paklausite?  Tebestovi! Pagražėjusi ir atnaujėjusi. Pagaliau išnyko apleistos pamėklės, griuvėsiai, - labai džiaugėmės, kad pagaliau atgijo legendinė 'Vaidilutė'. Ir galiausiai jau nebaisu išeiti į Basanavičiaus 'brodą' - baruose dingo rėksminga muzika, vietoje jos atsirado daugiau gyvos, netgi rimtos -- o labiausiai džiaugiamės, kad iš jos išvijo visokius riedančius, lekiančius, skuodžiančius, kitaip tariant visokiais būdais važiuotus; nereikia dairytis ir baimintis, kad koks ant tavęs užlėks. Prapuolė Palangoje ir 'morozai', tiesa vietomis atsirado pastatytų neskoningų 'balvonų' (net prie skulptūrų parko) - tokie gali tik minėtiems morozams ir Užkalniui patikti (jei tie du atvejai kažkuo skiriasi?!).

Pradėsime nuo 'Ukrainietiškos virtuvės' - ne pačioje Basanavičiaus gatvėje, o nuo jos iškart nusukus į Daukanto gatvę (nr.6) - apie kurią girdėta prieštaringų minčių. Tad privalu išbandyti savo kailiu!
Pirmas įspūdis nuteikia maloniai - aplinka priimtina, kaip ir reikia tikėtis gausiai, gausiai pabarstyta ukrainietiškų motyvų, ryškių spalvų... Žmonės čia ateina (kadangi, tai ne pagrindinėje Basanavičiaus gatvėje, ne 'ant akių', - tai jau ir palankiai nuteikia, nes, vadinasi, čia ateina specialiai, o ne tiesiog užsuka 'kur nors pakeliui'). Dar nugirstu frazę: 'Galiu čia prisėsti? Visada čia sėdžiu, kai atvažiuoju' - vadinasi, žmonės į čia sugrįžta...
Na neabejotina, pirmiausia ukrainietiški barščiai - tiršti, 'maža' porcija gana nemaža. Pačių ukrainietiškų barščių yra įvairiausių atmainų, tad neaišku, kuri čia, tačiau tikrai skanu, iš daugybės komponentų - didelis TAIP šiam patiekalui.
Kijevo kotletas nenustebino, tačiau jį nuostabiai puikiai pagyvino didelis keptas obuolys - kaip žinia, bet koks vaisius ar uogienė prie paukštienų tinka... Kita vertus, neaišku, kodėl jis Kijevo kotletu vadinamas, nes greičiausiai kilęs Prancūzijoje ir siekia karaliaus Liudviko laikus (gal todėl kad buvo iš prancūzų nukopijuotas Maskvoje ir kažkaip su tuo Kijevu susijęs). O ir pačiame Kijeve jį nelabai kur rasite, o jei kur ir yra, tai vietiniai perspėja: 'Tik nesugalvokite jo imti!'
Užtat viską vainikuoja Lvovo troškinys - vištos kepenėlės su pupelėmis, troškintos grietinėlėje pateikiamos moliniame dubenėlyje (a la čenachų indelyje). Kvapnu, skanu, sotu!
Už pietus paliekam 24 Eur dviem - ir čia tikrai dar grįšime!

Prieš užveriant burną (pirmosios dienos proga), užduosiu mįslę:
Palangoje yra Simpsono gatvė. Iškart kyla asociacija su 'Simpsonų' animaciniu serialu (visa Amerika jame kaip ant delno atnešta!). Tad klausimas: kaip Palangoje atsirado Simpsono gatvė?

Pusryčiai "Pelikano" restorane, įprastinis švediškas stalas su pakankamu pasirinkimu. Maistas skanus, tik kaip visada su "švedais" būva - visad kiek persivalgai... Bet ir tai į naudą - ne taip greitai po to išalksti... Gerai, kad skrandis veikia ne pagal laikrodį, o pagal savo atskirą grafiką (visų dietologų siaubui!).

O vakarą šįkart atiduodame tradicijai - "Moliniui ąsočiui". Firminis kepsnys kaip ir priklauso firminiam patiekalui buvo firminis. O visur, kur bebūnu, išbandau kiaulės ausį arba karką (tik jas retai kur tinkamai paruošia - tik neimsiu jų netikusių variantų čia vardinti) - ši buvo puiki, išvirta ir apkepta, tik žirniai buvo ne patys stebuklingiausi, užtat buvo daug kitų priedų, o krienai buvo natūralūs, ne parduotuviniai. Besėdint puikų pavakarį mėgavomės geru baltu Naujosios Zelandijos vynu.
Dviems - 48 Eur

Prieš išvykstant reikia pasistiprinti. Pietaujame prie Tiškevičių parko prisišliejusiame "Pelikano" restorane. Dienos sriuba šiupininė: kiek netradicinė, bet kaip dienos sriuba visai tinkama. Užtat nuostabi kiaulienos sprandinė - patiekta su pakepintomis cukinijomis, baklažanais ir pomidoru. Minkšta, sultinga. Skani buvo ir vištienos krūtinėlė su persikais. Sudomino linų sėmenų kisielius su vaisiais - neapsigavome! Ir atsisveikinimo desertui prie kavos - "Pelikano" tortas (napoleono stiliaus - ir tuo viskas pasakyta). Maistą pagiria ir prie gretimo staliuko pietavęs Kaniava ("labai skanu").
Dviems - 30 Eur

Grįžus į Vilnių - parsivežtos šviežiai rūkytos žuvies fiesta!

O vis tik kaip pati Palanga? Reikia pasidžiaugti, kad vaiduokliškos lūženos jau išnyko, vietoj jų iškilo aukštesnės klasės viešbučiai... Įrengta puiki Grafų Tiškevičių alėja - ir gerai, kad iškart apie tai pagalvota ir uždaryti įvažiavimai į ją, nes morozai būtinai jaustų pareigą ja palekioti. Įspūdingai alėją įprasmina skulptūros prie įėjimo į koncertų salę: iš vienos pusės ponas, o iš kitos - dama su šuniuku. Miestas gražėja, nelieka toks apleistas, kaip buvo anksčiau... Girdėjau, kad vietiniai giria merą - tik nesupratau, už ką?!