Reportažas iš ligoninės
Turėjau įdomų potyrį.
Atsiguliau miegoti ir pajutau, kad negaliu užmigti. Buvo keistas jautimas, kad tarsi ranka būtų viena, tačiau tuo pačiu ir tarsi kelios rankos. Tačiau jos lyg ir viena, ir kelios.
Negalėdamas užmigti, pasisukau ant šono ir staiga nudiegė petį. Lyg elektra būtų perbėgusi... Ir ranka „sugrįžo“ – vėl tapo viena. Normalus pojūtis... Pradžioje dar lyg patinus, matyt prisitaikydama, o vėliau visai viena.
Atsikėlęs pabandžiau apgalvoti situaciją.
Vis kirba mintis, kad susirgimo priežastis gali būti.
Tai panašu į blogą elekros kontaktą. Truputį pakreipi į šoną, kontaktas geresnis; pakreipi kiek į šoną – kontaktas prastesnis arba visai jo nėra. Ir dar kibirkščiuoja...
Analogija nėra visai beprasmė. Nervų sistema perduoda elektros impulsus (cheminių reakcijų dėka). Jei grandinė nutrūksta arba ji sutrikusi, kūne irgi atsiranda sutrikimų. Viakas suverta ant vieno siūlo – tarkim, buvo, kad nutirpus dešinė pusė ir kaklas su dešine galvos puse. Ar negalėjo būti, kad nepraeidavo signalas?
Jei niekas nesusidomės, pabandysiu pasiaiškinti tą reiškinį pats (gaila, trūksta medicininių žinių). Kad tik per vėlai nebūtų...
Tiesa, gal tai, kaip gydytoja sako, nepriklausomi įvykiai, paprasčiausiai susidėlioję į seką...
Įdomiai atrodo gydytojų vizitacijos. Tarytum kokios apeigos ar prietarai. Traukia koks profesorius, pasipūtęs lyg povas, o iš paskos, lyg viščiukai, tursena pulkelis, pramaišiui gydytojai ir studentai. Nei ką jie sužino, nei ko išmoksta.
- Iškišk liežuvį, - sako profesorius.
Iškišu. Žvilgteli, - ir nieko nesakęs išeina. Iš paskos ištursena žąsiukai...
Matyt būtų nenuėjęs, jei būčiau parodęs vidurinį pirštą?!
Nemaloniai nustebino "Affidea" registratorė, kuri, panorėjus pasiaiškinti vieną dalyką, iškart demonstatyviai numetė ragelį (2017.08.02). Matyt jau visai "afigiela" - ir atgrąso bet kokį norą į tokią įstaigą kreiptis.
Beje, tos įstaigos svetainė tokia, kad norisi pirštus nukapoti ją kūrusiems...
Apibendrinimas:
Lazdynų universitetinė ligoninė - kažkokia sovietinio palikimo atplaiša, skeveldra, rezervatas, - užsikonservavęs miškelio apsuptyje. Sovietinė dvasia prasisunkia visur - nuo kavinės, spaudos kiosko ... iki gydytojų. Tarkim, atrodo taip , lyg neurologus pačius reiktų gydyti nuo nervų. Toks įspūdis, lyg visur būtų "blatas", viskas perkama, darbuotojai įdarbinami pagal pažintis - o dėmesys pacientui ribotas (arba atsainus). Aišku, negalima suabsoliutinti, - yra ir gražių (ir net labai gražių) pavyzdžių, bet jie paskęsta smulkių neigiamų dalykėlių jūroje. Gal tik seselės yra šiokia tokia išimtimi - iš jų gali sulaukti ir atidos, ir dėmesio, ir žmogiško požiūrio. Gal todėl, kad jos tiesiogiai nejaučia "statistinio vieneto" veiksnio, gal dar jaunos ir ne iki galo sugadintos.
Niekas tol nepasikeis, kol nebus išmėštas tas sovietinis raugas. Gal net reiktų ryžtis ir išpjauti tą auglį slalpeliu - pakeisti didesnę dalį personalo pradedant vadovais?! O blogiausia, kad 80% pacientų pamurma, bet vis tiek laiko, kad reiktų keisti sistemą. Bet tai mūsų visuomenės liga - ir matyt čia jau nieko nepadarysi... Greičiausia pokyčių taip ir nesulauksime... nebus politinės valios.
Kategorija: „Pastumk krentantį“
