Vaikų pasaka


Senai senai, kai visi žmonės buvo laimingi ir prieš Kalėdas snigdavo elniais, grytelėje prie miško gyveno senelis su bobute. Jų gyvenimas buvo ilgas ir trumpai audringas. Jiedu gimė iš mažo mažo rutuliuko, tokio mažo, kaip deguto lašas medaus statinaitėje. Tačiau lašas buvo toks sunkus visokių prasmių ir erdvių, kad iš jo galėjo kilti visas pasaulis, tačiau kažkodėl kilo tik senelis su bobute. Jų gyvenimo pradžia buvo labai sparti, - jie net ne gyveno, o tiesiog augo - greičiau, nei spėjo pamatyti aplinkiniai.

Ir štai tą akimirką jie ir patapo seneliu su bobute.

Visą gyvenimą praleido savo trobelėje nuošaliame krašte. Aplinkui buvo keletas kitų trobų, tačiau jiedu niekada nelankė kaimynų, - o ir šiaip, niekada nebuvo išėję iš savo namų. Tiesą sakant, jie to ir negalėjo padaryti, nes niekaip nerado išėjimo iš namo... Ilgus metus jie naršė kiekvieną trobos vidaus metrą, apžiūrėjo kiekvieną plyšelę, kiekvieną skylutę sienoje, išstukseno kiekvieną sienų, grindų, lubų centimetrą - niekur nebuvo nė mažiausios užuominos apie kokią nors spragą, angą, duris ar kitokį išėjimą laukan. Kieme stovėjo keli ūkiniai pastatai, tačiau kas prie jų vyksta, jie galėjo pažiūrėti tik pro langą...

Tai buvo viskas, ką jie žinojo apie tai, kas dedasi jų tobelės išorėje... Metai bėgo - ir mažai kas ten keitėsi... Tik viskas seno, dūlėjo, apaugo samanomis... Jie negalėjo nieko pakeisti, nes negalėjo jų pasiekti.

Tiesa, trobelėje jie gyveno ne visiškai vieni. Buvo ir kitų gyvūnų. Gyveno šunelis su katyte, kartais palubėkje savo tinklelį numegzdavo voras, grindimis nubėgdavo tarakonas ar kitas vabalėlis, stryktelėdavo blusa... Įgudęs senelus netgi pasigamino tokį prietaisą, per kurį jis įžvelgė daugybę mažyčių, akimi neregimų mikroorganizmų, bakterijų ir pan. Tad jų pažinimo ratas pamažu plėtėsi...

Norėdami sužinoti, kas vyksta aplink, jie dažnokai parymodavo prie lango, žvalgėsi po apylinkes, kiek akys aprėpia. Pasidirbino žiūronus, per kurios dar toliau įžvelgti galėdavo... Visus laukus, medžius, miškelius, slėniu vinguriuojančią upę, tolumoje šmėkščiojantį ežero mėlį, pievas su žydinčiomis gėlėmis... Ir dūzgiančias bites, skrajojančias nuo vieno žiedo prie kito... Ir praplasnojančius paukščius... Pastebėjo metų laikų kaitą, žinojo, kad būna lietūs, snygiai, pūgos, kad šviečia saulė, kad keičiasi mėnulis, kad dangaus skliaute žiba žvaigždės... Daug matė - bet mažai suprato...

O kad jie galėtų išeiti į lauką!..


Ir štai vieną dieną senelis su senele suprato, kad jie neturi vaikelio. Senai neturi... Ką daryti? Senelio instrumentas jau nestovi, "Viagros" nenubėgsi, nenusipirksi - izoliuoti esti... O vaikelio po kaip užsinorėjo... Dieną galvoja, naktį galvoja, miegoti nustojo - nieko nesugalvoja...

Va taip prasideda pasaka, o kaip ji baigiasi?

Kategorija: Pasaulis kaip vaizdinys
There are no comments on this page.
Valid XHTML :: Valid CSS: :: Powered by WikkaWiki