Additions:
====== Velniop politikus! ======
""<DIV style='font-size:106%;color:#0A026A;padding:4px;background-color:#FCF8F2'>
<A HREF='http://www.vartiklis.lt/fiction/sandfever.htm'><U>Strugackių</U></A> „Pasmerktajame miestas“ (1972; paskelbtas 1988-89 m.) Izia Kacmanas, atrodytų daugiausia „sveiko proto“ turintis asmuo Mieste, šiandien, patekęs į Lietuvą, šauktų:<BR/>
„<I style='color:#52020A'>Šūdas ta jūsų ekonomika ir gerovės valstybė! Galvokite apie Kultūros šventovę! Galvokite, kaip įmūryti savo plytą į šią Šventovę!</I>“</DIV>""
**Giliai nepasitikiu visais politikais.** Nes politikas, įsitikinęs (ar apsimetantis tuo) „tiesa“, mano, kad tą tiesą gali prakišinėti jėga, nesiskaitant su priemonėmis bei morale. Ir todėl jie užsiropščia į viršūnes. Ir tada ten susispiečia būriai niekam tikusių žmogėnų... Tačiau žmonės jaučia „tiesos“ balansą, - ir jie gali kurį laiką pakęsti jos išsibalansavimą, tačiau ne amžinai. Prakišinėjantys savo „tiesą“ galiausiai vis tiek pralaimi.
""<DIV style='font-size:106%;color:#0A026A;padding:4px;background-color:#FCF8F2'>
<A HREF='http://www.vartiklis.lt/fiction/sandfever.htm'><U>Strugackių</U></A> „Pasmerktajame miestas“ (1972; paskelbtas 1988-89 m.) Izia Kacmanas, atrodytų daugiausia „sveiko proto“ turintis asmuo Mieste, šiandien, patekęs į Lietuvą, šauktų:<BR/>
„<I style='color:#52020A'>Šūdas ta jūsų ekonomika ir gerovės valstybė! Galvokite apie Kultūros šventovę! Galvokite, kaip įmūryti savo plytą į šią Šventovę!</I>“</DIV>""
**Giliai nepasitikiu visais politikais.** Nes politikas, įsitikinęs (ar apsimetantis tuo) „tiesa“, mano, kad tą tiesą gali prakišinėti jėga, nesiskaitant su priemonėmis bei morale. Ir todėl jie užsiropščia į viršūnes. Ir tada ten susispiečia būriai niekam tikusių žmogėnų... Tačiau žmonės jaučia „tiesos“ balansą, - ir jie gali kurį laiką pakęsti jos išsibalansavimą, tačiau ne amžinai. Prakišinėjantys savo „tiesą“ galiausiai vis tiek pralaimi.
Deletions:
Giliai nepasitikiu visais politikais. Nes politikas, įsitikinęs (ar apsimetantis tuo) „tiesa“, mano, kad tą tiesą gali prakišinėti jėga, nesiskaitant su priemonėmis bei morale. Ir todėl jie užsiropščia į viršūnes. Ir tada ten susispiečia būriai niekam tikusių žmogėnų... Tačiau žmonės jaučia „tiesos“ balansą, - ir jie gali kurį laiką pakęsti jos išsibalansavimą, tačiau ne amžinai. Prakišinėjantys savo „tiesą“ galiausiai vis tiek pralaimi.
