Vertėjo kamaraitėje
Nejiečio prisistatymas
Juokai apie Šiaulių ponaitį
Dainos apie mokymąsi išvertimas į lietuvių kalbą
pabiros iš nso.lt pokalbių aikštės
Savęs kaip nejiečio pristatymas
Nejietis - nso.lt svetainės pokalbių aikštės dalyvis.
Esu jau nebe vaikas, kaip paskutinėse klasėse besimokęs mokinys, pats kartu su tėvais stovėjęs Baltijos kelyje tarp Pasvalio ir šalia Panevėžio.
Oropilis 2015 m. spalio 5 d., pirmadienis, 08:03:35
Jei kas pasiilgę to jausmo, ar tiesiog norėtų pastovėti kartu Baltijos kelyje, tai gal nesunku būtų visiems vėl susirinkti vien galvojant apie jaunąją kartą, gal kas net iš Amerikos atlėktų, kad nepraleistų tokio renginio.
Jei kas pasiilgę to jausmo, ar tiesiog norėtų pastovėti kartu Baltijos kelyje, tai gal nesunku būtų visiems vėl susirinkti vien galvojant apie jaunąją kartą, gal kas net iš Amerikos atlėktų, kad nepraleistų tokio renginio.
Oropilis 2015 m. spalio 5 d., pirmadienis, 08:16:12
Galbūt, būtų prasmingą kaip nors pasispaudus ir Baltijos kelio dieną paskelbti valstybinę Baltijos tautų ar tiesiog Lietuvių tautos subūrimo ar sutelkimo diena ar švente.
Galbūt, būtų prasmingą kaip nors pasispaudus ir Baltijos kelio dieną paskelbti valstybinę Baltijos tautų ar tiesiog Lietuvių tautos subūrimo ar sutelkimo diena ar švente.
Mano išsilavinamas – Matematikos magistras. Nebaigtais mokslais būtų kvaila girtis, tik mano gyvenime matematikai nedaug beatsiranda vietos. Linkęs į kalbas ir programų rašymus.
Esu nejietis.
nejietis. Aš tikrai ne Jietis. 2015 m. spalio 7 d., trečiadienis, 18:32:01
Pagaliau, supratau, kuo skiriasi pokalbių kambarys nuo pokalbių aikštės. Geriausia, čia net neprisistatinėti. O jei prisistatinėti, tai tarsi kaip Haidparke užlipi ant kokio Dėmesio! Ir nulipi. Čia ne draugų ieškoti susirinkome. Kai sako čia ne čatas, tai taip matyt reikia ir suprasti. Ir aš ne Jietis. Gal taip iš karto rašyti, kas čia jo ieško tikrai iš manęs nieko neišpeš. Aš jo net nematęs. Kas tas Jietis? Tai sniego žmogus ir dar su ietimi. Hm... Bent gal jis vasaros nematęs?... Jei taip, gal mes visi nejiečiai. Jei jis norės pats prisistatys.
Pagaliau, supratau, kuo skiriasi pokalbių kambarys nuo pokalbių aikštės. Geriausia, čia net neprisistatinėti. O jei prisistatinėti, tai tarsi kaip Haidparke užlipi ant kokio Dėmesio! Ir nulipi. Čia ne draugų ieškoti susirinkome. Kai sako čia ne čatas, tai taip matyt reikia ir suprasti. Ir aš ne Jietis. Gal taip iš karto rašyti, kas čia jo ieško tikrai iš manęs nieko neišpeš. Aš jo net nematęs. Kas tas Jietis? Tai sniego žmogus ir dar su ietimi. Hm... Bent gal jis vasaros nematęs?... Jei taip, gal mes visi nejiečiai. Jei jis norės pats prisistatys.
Bendraudamas nesu šališkas, labai nemėgstu, kai vieni žmonės kitiems negražiais būdais primetinėja savo nuomonę ar tikėjimus. Vieną kartą, kai užstojau vieną nedorai rujos spaudžiamą žmogų anomalijos svetainėje, iš šalies pasirodžiau kaip kažkoks aršus krikščioniškų pamatų gynėjas ir net buvau mokomas susivaldyti, skleidžiant tikėjimo tiesas. Man tai buvo kaip užvažiavimas su šlapiu škurliu per snukį.
Neieškau prieštaravimų, o jei tokie atsiranda, man nesunku juos suderinti ar paaiškinti.
2015 m. spalio 29 d., ketvirtadienis, 16:10:41
W.A. atsiprašau, kad mano tokie parašinėjimai atrodo kaip kaltinimai. Ko gero kaip matematikas galėčiau įrodyti, kad geresnio būdo ieškant bendro sąlyčio taško, kitaip nei pradėjus nuo kraštutinumų tiesiog nėra. Tik viena blogybė: toks būdas labai nemandagus ir atstumiantis, pažvelgus iš šalies - vien dėlto jis gali būti atmestas kaip netinkamas.
W.A. atsiprašau, kad mano tokie parašinėjimai atrodo kaip kaltinimai. Ko gero kaip matematikas galėčiau įrodyti, kad geresnio būdo ieškant bendro sąlyčio taško, kitaip nei pradėjus nuo kraštutinumų tiesiog nėra. Tik viena blogybė: toks būdas labai nemandagus ir atstumiantis, pažvelgus iš šalies - vien dėlto jis gali būti atmestas kaip netinkamas.
Laisvoje šalyje tikrai nereiktų lįsti ir aiškintis koks praeivio tikėjimas. Tikrai, gal praeiviui tikėjimas antraeilės svarbos dalykas ir visai nenori nei savo laiko gaišti, nei Jūsų tikėjimų gadinti. Yra žmonių, kurie be šios svarbios atramos paprasčiausiai greit sužlugtų ar sužlugę niekad nebepakiltų. Tiesiog, mano pasaulėjauta pagoniška, o dėl tikėjimo, tai tikiu pasakomis.
Oropilis, kaip persidaras 2015 m. spalio 2 d., penktadienis, 08:34:12
Pradžioje buvau labai priešiškai nusiteikęs prieš bet kokias iliuzijas, bet dabar tiesiog nebeįsivaizduoju kaip galima be jų apsieiti. Jei galėčiau rinktis, tikriausiai, nedvejodamas rinkčiausi gyvenimą kaip „pasakoje“. Mažiau visokių kentėjimų ir daugiau linksmybių.
Pradžioje buvau labai priešiškai nusiteikęs prieš bet kokias iliuzijas, bet dabar tiesiog nebeįsivaizduoju kaip galima be jų apsieiti. Jei galėčiau rinktis, tikriausiai, nedvejodamas rinkčiausi gyvenimą kaip „pasakoje“. Mažiau visokių kentėjimų ir daugiau linksmybių.
Kas liečia mokslus, tai nusitaikęs į pasakiškas technologijas. Nesu joks magas ar burtininkas. Beje, kai girdėjęs pasakymą, kad Biblija – tai žydų liaudies pasakos. Tada to nepadariau, bet dabar griežtai atskirčiau ir ją pakelčiau arčiau tikrovės į legendų bei gandų lygį, jei dėl kažkokių priežasčių neįtinka praeities mokslams. Pačios pasakos gal gali būti net kaip atskira Dieviškų technologijų pagoniška atmaina, nematau priežasčių, kodėl tai negalėtų būti nesuderinama.
Pats mokslas jau gali būti kaip atskira tikėjimo kryptis. Kai yra tikėjimas visagaliu medicinos mokslu: gydytojas gali išrašyti stebuklingą piliulę (dabar daug ligonių jau patys žino kokios stebuklingos jiems piliulės ar operacijos reikia, nors gydytojai visai visai nesupranta tokių ligonių) išgydančią bet kokią ligą... Medikai patys gal nelabai supranta, kas čia dedasi, kad 30 procentų ligonių patys pasveiksta be jokių rimtų vaistų, tai įvardijama placebo efektu. Aš, kaip Begemotas bijantis skiepų ir kuriam atrodo, kad šiuolaikiniai medikai negydo, bet kariauja su ligomis, ko gero pats iš baimės pakliūti jiems į nagus galiu pasveikti ir apsieiti be jų pagalbos. Kaip nedirbantis, galiu sau leisti net nebūti apsidraudusiu sveikatą, tiesiog nemoku jokių įmokų ir visai nepageidauju jokios nei pigios nei brangiai kainuojančios pagalbos, kuri gal kam pavydą gali sukelti, bet man tai jos paprasčiausiai nereikia – nesinori būti medikų bandymų triušiu. Kokį išnarintą žandikaulį pats kaip mokinukas galėjau įsistatyti. O šiaip, man geriausias gydytojas yra Miegas (toks mano tikėjimas). Pamiegoti ir namuose galiu, negulėdamas nejaukioje ligoninėje.
Oropilis, kaip persidaras 2015 m. spalio 2 d., penktadienis, 08:26:01
Visas melas – tai ne iki galo atskleista tiesa, o malonaus gyvenimo be nakties sunkiai įsivaizduočiau.
Lai mūsų žingsnius lydi melas ir tiesa, tamsa ir šviesa.
Galiu sau leisti taip rašinėti, nes pats juos pasikviečiau sau į amžinuosius draugus maždaug prieš dešimt metų, tiesa, truputį kita tvarka, bet iškart visus keturis
Visas melas – tai ne iki galo atskleista tiesa, o malonaus gyvenimo be nakties sunkiai įsivaizduočiau.
Lai mūsų žingsnius lydi melas ir tiesa, tamsa ir šviesa.
Galiu sau leisti taip rašinėti, nes pats juos pasikviečiau sau į amžinuosius draugus maždaug prieš dešimt metų, tiesa, truputį kita tvarka, bet iškart visus keturis
Oropilis, kaip persidaras 2015 m. spalio 2 d., penktadienis, 14:37:52
Aš nenoriu apsimetinėti, kai kalbama apie vertybes, kad nenutuokiu, kas Jums maždaug Tamsa ar Melas. Man būtų toks didelis žingsnis atgal ir toks susiaurintas ir nemalonus mąstymas, kad net nenoriu pradėti žaisti pagal jūsų primetamas žaidimo taisykles. Kad aiškiau būtų, kas yra kas man, tamsa ir melas – tai išsigelbėjimas bei šviesos spindulėlis niūrioje kasdienybėje: pasakos ir iliuzijos, ir dar daug kas ten gražaus gali pasislėpti.
Beje nenorių jūsų gąsdinti, bet visos kovos vyksta šviesoje, tik kad dėl regos ypatybių nebeatsirenkate, kur kokia šviesa. Sava šviesa miela ir norisi su ja būti, o svetima šviesa – „tamsa“ ir priešas kurį kažkodėl Jums reikia sunaikinti. O tikroji tamsa pasislėpusi ir į šviesą kokia jį bebūtų visai nenori kištis.
Ir dar pasakos nėra tik vaikiška, tai ir senatviška. Ne veltui juokaujama, kad senatvėje žmonės suvaikėja nėra prasmės atsižegnoti nuo tokio gražaus dalyko.
Ir dar vien pasakomis sotus nebūsi, labai svarbūs ir jausmai, per kuriuos jei per daug neklystu, esame susiję su septyniomis žvaigždžių sistemomis, gal kam iš šalies žiūrint būtume kaip aštuntoji Plejadžių ar Sietyno žvaigždelė.
Aš nenoriu apsimetinėti, kai kalbama apie vertybes, kad nenutuokiu, kas Jums maždaug Tamsa ar Melas. Man būtų toks didelis žingsnis atgal ir toks susiaurintas ir nemalonus mąstymas, kad net nenoriu pradėti žaisti pagal jūsų primetamas žaidimo taisykles. Kad aiškiau būtų, kas yra kas man, tamsa ir melas – tai išsigelbėjimas bei šviesos spindulėlis niūrioje kasdienybėje: pasakos ir iliuzijos, ir dar daug kas ten gražaus gali pasislėpti.
Beje nenorių jūsų gąsdinti, bet visos kovos vyksta šviesoje, tik kad dėl regos ypatybių nebeatsirenkate, kur kokia šviesa. Sava šviesa miela ir norisi su ja būti, o svetima šviesa – „tamsa“ ir priešas kurį kažkodėl Jums reikia sunaikinti. O tikroji tamsa pasislėpusi ir į šviesą kokia jį bebūtų visai nenori kištis.
Ir dar pasakos nėra tik vaikiška, tai ir senatviška. Ne veltui juokaujama, kad senatvėje žmonės suvaikėja nėra prasmės atsižegnoti nuo tokio gražaus dalyko.
Ir dar vien pasakomis sotus nebūsi, labai svarbūs ir jausmai, per kuriuos jei per daug neklystu, esame susiję su septyniomis žvaigždžių sistemomis, gal kam iš šalies žiūrint būtume kaip aštuntoji Plejadžių ar Sietyno žvaigždelė.
2015 m. spalio 26 d., pirmadienis, 21:35:41
Dar noriu pasidalinti prisiminimais kokie mes baltieji suaugę žmonės galime būti bjaurūs gyvatėms. 1980 metais buvau pakliuvęs į sanatoriją vaikams kažkur prie Valkininkų. Tikrai nuostabi gamtos vietelė. Niekur daugiau nemačiau tokių didelių mano manymu sparnuotų skruzdėlių ar tokių didelių vabalų. Nuostabūs pušynai. Vis gi, truputį viską gadina nukirsdintos nedidelės žmonėms nekenksmingos gluodenos vaizdelis. Nesuprantu, kam ji trukdė, pagal mokslinį suskirstymą ji gal net ne gyvatė. Kažkoks žvėriškas instinktas naikinti gyvates kažkur mumyse sėdi. Ir kai matęs kokie baltieji žmonės ryžtingi ir baisūs gali būti dieną. Jie net jau nebe lietuviai. Tiesiog kažkokie baltieji žmonės dienos metu galintys daryti savo baltus darbus nebaudžiami, kurie už mažiausią klaidelę gali paprasčiausiai nužudyti.
Dar noriu pasidalinti prisiminimais kokie mes baltieji suaugę žmonės galime būti bjaurūs gyvatėms. 1980 metais buvau pakliuvęs į sanatoriją vaikams kažkur prie Valkininkų. Tikrai nuostabi gamtos vietelė. Niekur daugiau nemačiau tokių didelių mano manymu sparnuotų skruzdėlių ar tokių didelių vabalų. Nuostabūs pušynai. Vis gi, truputį viską gadina nukirsdintos nedidelės žmonėms nekenksmingos gluodenos vaizdelis. Nesuprantu, kam ji trukdė, pagal mokslinį suskirstymą ji gal net ne gyvatė. Kažkoks žvėriškas instinktas naikinti gyvates kažkur mumyse sėdi. Ir kai matęs kokie baltieji žmonės ryžtingi ir baisūs gali būti dieną. Jie net jau nebe lietuviai. Tiesiog kažkokie baltieji žmonės dienos metu galintys daryti savo baltus darbus nebaudžiami, kurie už mažiausią klaidelę gali paprasčiausiai nužudyti.
2015 m. spalio 26 d., pirmadienis, 22:08:06
Be netikėtos paramos iš Juodos pusės ar Tamsos, aš jau seniai būčiau pakištas po velėną ir čia nepostringaučiau apie Baltus žmones ir jų Baltus darbus dienos metu. Tiesiog nebūčiau gyvas išsisukęs iš tokios nepavydėtinos padėties.
Be netikėtos paramos iš Juodos pusės ar Tamsos, aš jau seniai būčiau pakištas po velėną ir čia nepostringaučiau apie Baltus žmones ir jų Baltus darbus dienos metu. Tiesiog nebūčiau gyvas išsisukęs iš tokios nepavydėtinos padėties.
Aš linkęs pažinti savo kūną, man jis labai svarbus, ne tik siela. Man net atrodo, kad krikščionybė būtent į kūnus ir nukreipta (pažadas būti prikeltiems po mirties, tai nėra neįmanoma mano galva, tik gal kiek kitokiuose pasauliuose su kitokiomis savybėmis ar kaip dabar madinga sakyti kitose dimensijose nors tai gali būti ir netikslu yra ir kiti erdvės sluoksniai – lygiagretus pasauliai – apie kuriuos daug galima sužinoti iš Japoniškų ar Amerikietiškų pramogų).
Oropilis, kaip persidaras 2015 m. spalio 2 d., penktadienis, 23:01:47
Esu kartą 7 dienas išbuvęs nevalgęs ir negėręs, bet nuo 3 dienos daugiausiai lovoje prasivarčiau. Kitą kart stengdamasis nugyventi tokias 7 dienas veikliau, jau 4 dienos vakare pasidaviau, vargu ar būčiau išgyvenęs visas 7 dienas, nors kas žino?
Esu kartą 7 dienas išbuvęs nevalgęs ir negėręs, bet nuo 3 dienos daugiausiai lovoje prasivarčiau. Kitą kart stengdamasis nugyventi tokias 7 dienas veikliau, jau 4 dienos vakare pasidaviau, vargu ar būčiau išgyvenęs visas 7 dienas, nors kas žino?
Nesu tikras, ar koks Žemės žmogus taip toli bus nuėjęs kaip aš pagal graikišką nurodymą „Pažink save“. Ir esu gan priešiškai nusiteikęs romėniškam „Prisimink, kad mirsi“ (nesuprantu, kaip tai galima pamiršti, tiesiog negalvoju apie tai, dar anksti pačiam gyvam sulįsti po velėną).
Nors neabejoju, daug žmonių paremtų iš vidaus, mane galėtų labai stipriai nustebinti savo kūnų ar sielų galimybėmis, tik kai nežinai ar žinai kokią kainą už visą tai reiks sumokėti, net nesinori per daug gilintis, būti nustebintam, juolab pavydėti.
Dar norėčiau pabrėžti, kad tikėjimo laisvės dar neužtenka, reikia dar ir mąstymo laisvės siekti. Nėra teisingo mokslinio mąstymo. Labai svarbi svarbi pati kalba ir geriau pasinaudojus pagalbininkais skoliniais ieškoti savo pakaitalų ir po truputį atsisveikinti su skoliniais. Kurie gal būtini, kai norima pasakyti, pavyzdžiui, sferos tai ne bet kokie rutuliai, o įtakos tušti, nematomi rutuliai. (krikštoliniai – kieti, nematomi). Patikėkit jei jau, ką sakote, vertėtų įdėti pastangų, kad būtumėt ir suprantami. Siuntinėti ką nors pirkti storų brangių žodynų tiesiog nemandagu, ir gal net brangu bei painu, juk visi tie žodžiai daugiaprasmiai.
2015 m. spalio 29 d., ketvirtadienis, 16:10:41
W.A. atsiprašau, kad mano tokie parašinėjimai atrodo kaip kaltinimai. Ko gero kaip matematikas galėčiau įrodyti, kad geresnio būdo ieškant bendro sąlyčio taško, kitaip nei pradėjus nuo kraštutinumų tiesiog nėra. Tik viena blogybė: toks būdas labai nemandagus ir atstūmiantis, pažvelgus iš šalies - vien dėlto jis gali būti atmestas kaip netinkamas.
W.A. atsiprašau, kad mano tokie parašinėjimai atrodo kaip kaltinimai. Ko gero kaip matematikas galėčiau įrodyti, kad geresnio būdo ieškant bendro sąlyčio taško, kitaip nei pradėjus nuo kraštutinumų tiesiog nėra. Tik viena blogybė: toks būdas labai nemandagus ir atstūmiantis, pažvelgus iš šalies - vien dėlto jis gali būti atmestas kaip netinkamas.
Iš „Lašas deguto medaus statinėje“:
Dar gal galėčiau prisiminti, kokia elgesio taisykle vadovaujasi ateivė rsa. „Daryk ką nori, bet būk atsakingas“. Aš kažkaip nemačiau kokių didelių prieštaravimų tokiai elgesio taisyklei su savom. Tik kaip čia pasakius, gal esu per bailus ja vadovautis. Tikrai gali būti visai visai nedrąsu elgtis kaip nori ir būti atsakingu. Labai greiti mes linkę pasmerkti tokius žmones kaip vandalus ar tinklo trolius viską griaunančius ir nenorinčius niekaip naudingai prisidėti prie bendro reikalo.
Nejiečio prisistatymas
