Þvaigþdþiø muzika  

Rusø mokslininkas Vladimiras Lefevras¹⁾, ðiuo metu dirbantis Kalifornijos un-te Irvine, teigia kosmose aptikæs protingø bûtybiø poþymius – tai muzika.

Mes dar prastai iðsiaiðkinæ pranaðavimo galià ir prastai skiriame pranaðautojus.
Paprastas þmogelis gyvena niekuo neiðsiskirianèiame Italijos miestelyje, neðioja tokius paèius drabuþius kaip jo kaimynai, vaikðto tomis paèiomis vietomis ir valgo toká pat maistà. Ir staiga jis ima kalbëti visiðkus kliedesius: „Ji sukasi!“. Já pamatæ berniûkðèiai pirðtu pasukioja palei smilkiná. Ir tik po daugelio metø, jau suaugæ, buvæ berniûkðèiai suþino, kad ji tikrai sukasi,… o tas keistuolis buvo pranaðas.

O vëliau jau kitoje ðalyje keistokas mokytojas, pats apsirûpinantis malkomis, ima teigti: reikia apgyvendinti kosmosà. Bëgo metai, ir buvusiø jø mokiniø palikuonys suþino, kad jø tëvus mokë pranaðas. O kitas paprastas inþinierius lageryje atkakliai braiþo kosminio laivo schemas – ir tik vëliau jo priþiûrëtojai suþinos, kad jie saugojo pranaðà.

Ir, atrodo, ateina naujø pranaðysèiø laikas – Visata mums vël naujai atsiskleidþia: atrasti jau tûkstanèiai þvaigþdþiø su planetomis; Saulës sistema atkartota daugybe variantø (skaitykite Kitø þvaigþdþiø planetos). Tik dar, deja, juose nesimato þmoniø veidø… Kodël? (skaitykite apie Fermi paradoksà)

Gal mes nemokame perskaityti jø siøstø þinuèiø?  O gal proto broliai nenori mums praneðti apie save? Kaip pranikti á svetimà sàmonæ (skaitykite Kà reiðkia bûti ðikðnosparniu)? O gal reikia pakeisti savàjà?! Ach, jei atsirastø pranaðas, galintis atsakyti á tai? Bet kaip já atpaþinti?

Universali kalba

Ar yra kalba, kuria naudotøsi visos protingos bûtybës Visatoje?

V. Lefevras astronomija domëjosi nuo vaikystës. Juk neretai pomëgiai tampa pagrindinës specialybës papildymu, o tai ir tæsiniu. Tad dar knygoje „Konfliktuojanèios struktûros“ (1967) netikëtai atsiranda „Biokosmologijos“ skyrius. Be to, psichologija jau senokai iðkilo virð spëlioniø apie þmogaus vidiná pasaulá; jam tetrûko savo tyrimo objekto matavimo priemoniø, o galiausiai já ágavo – tai matematika. Jos priemonëmis matematikai beformëje ankstesnëje migloje aptinka aiðkias struktûras, kuriø dalis pretenduoja tapti dësniais. Taip Dþ. Adamsas-Vëberis²⁾ ir Dþ. Bendþafieldas³⁾, tirdami, kaip pasirenkama ið dviejø lygiaverèiø galimybiø, nustatë, kad þmogui ið principo negalima „Buridano asilo“ situacija. Þmonëms niekad nebûna 50:50 varianto.

Jie visada pasirenka vienà ðieno glëbá – ir vieno pirmenybë prieð kità vidutiniðkai yra apie 0,62; o tai aukso pjûvis. Pasirodo, jis labai bûdingas mûsø psichikai – já nustatë ir minëtas V. Lefevras, tirdamas referendumus; ir tai iðkart ëmë naudoti ávairiausiø referendumø ir rinkimø organizatoriai.

V. Lefevras, tirdamas sprendimø priëmimà klausimà, aiðkinosi ir kaip ðá procesà paveikia muzika (ir, aplamai, kas ji yra ið viso?!). Ir sukûrus matematiná modelá paaiðkëjo, kad tasai gali paaiðkinti ir kai kà daugiau. Do-maþorinës melodijos sukelia vadinamàjà kylanèià refleksijà, o do-minorinës – besileidþianèiàjà. Taigi, muzika yra vieno þmogaus patirtø iðgyvenimø perneðimas kitam. O tada aptiko, kad jo modelis yra … antrojo termodinamikos dësnio variantu, ið ko seka, kad mûsiðkis muzikiniø intervalø pasirinkimas – dësningas fizinis neiðvengiamumas. Ir todël muzikos (o tiksliau, matematiniø proporcijø) kalba yra bendra visai Visatai.

Todël muzikos buvimas bûtø poþymiu, kuriuo galëtume atskirti protingø bûtybiø signalus. Tai V. Lefevras siûlë jau daugiau kaip prieð 10 m.

O neseniai jis atkreipë dëmesá á SS433 objektà kosmose. Jo vaizde iðkart jautësi kaþkoks dirbtinumas. Tai dvinarë þvaigþdë ið milþinës ir kaþkokios neaiðkios maþos, kurios prigimties astrofizikai neástengia nustatyti (gal neutroninë þvaigþdë, gal juodoji skylë). Ði „maþoji“ ið þydrosios kompanionës siurbia materijà, ja „maitinasi“, o pertekliø dideliu greièiu iðmeta á prieðingas pusës plonomis èiurkðlëmis, kuriø kai kurios savybës iki ðiol glumina ir neturi paaiðkinimo. V. Lefevras paanalizavo SS-433 spektrà – ir kà manote, jo linijos ypaè tiksliai atitinka melodijà ið 9-iø natø do-mi-fa-sol-sol-la-si-so-re! Tai suglumino specialistus, kurie ëmë “sukti ienas á ðalá” – tai atsitiktinumas. Bet paskaièiavus tokio atvejo tikimybæ, turime 1/1000. Ir jei tai ne sutapimas, tada kas tai?

Taèiau kodël protingomis gali bûti tik biologinës struktûros?! Dar K. Ciolkovskis samprotavo apie ypatingø „eteriniø“ dariniø, galinèiø tiesiogiai gauti energijà ið þvaigþdþiø, susidarymo galimybæ. Anot V. Lefevro, tokios „bûtybës“ gali bûti sudarytos ið kaþko panaðaus á SS-433 ir já supanèios plazmos. Skeleto ir nervø sistemos atitikmeniu bûtø magnetinës linijos,

Kentauro Alfa (NGC 5128) galaktika radijo diapazone. Du debesys tarsi sudaro milþiniðko plazmoido, besimaitinanèio dujø ir dulkiø debesies medþiaga, kûnà

raumenø – daleliø srautai. O jos skleidþiama melodija – kaþkokios emocijos perdavimo bûdas ar paties organizmo veiklà koordinuojantis signalas (o gal ir þinia kitiems „gentainiams“ – juk SS-433 nepaprastai panaðus á radijo galaktikas bei kvazarus). Já pavadino „Protaujanèiu magnetiniu plazmoidu“.

Kosminës bûtybës nebûtinai turi keistis informacija – jos gali keistis emocijomis, o ðiø sritis valdoma visuotiniø fizikiniø dësniø. Tarkim, fizikas bendrauja su maþameèiu vaiku. Jie vargiai pajëgtø lygiaverèiai bendrauti tenzorinës analizës terminais, taèiau visai tikëtina, kad rastø bendrà kalbà iðmëgindami ðvilpynæ.

Jau iki tol buvo iðsakomos prielaidos (pradedant, matyt, V. Ðvarcmanu⁴⁾), kad kultûros reiðkiniai (tokie kaip muzika) labiau tinka „prisistatymui“ proto broliams kosmose.

1995-ais E. Harisonas⁵⁾ dël mûsøtiksliai suderintø fizikiniø Visatos parametrø iðsakë mintá, kad nepaprastai iðsivystæ civilizacijos gali kurti naujas visatas su „tinkamais“ gyvybei fizikiniais parametrais.

V. Lefevras savo knygose dësto „kosminës korekcijos“ teorijà, besiremianèià mintimi, kad moralës ir estetikos principai yra visuotiniai ir gali bûti stipriai susijæ su paèia jø neðëjø egzistencija (tai seka ið jo refleksyvumo teorijos). Atseit iðgyvena tik ta intelektø bendrija, kurios kiekvienas narys veikia remdamasis prielaida, kad visi veikia bendros naudos labui (nepasydami rizikos patys sau). „Moralës dësnis manyje ir þvaigþdëtas dangus virð manæs“ – du dalykai, jaudinæ mokslininkà ið Karaliauèiaus (I. Kantà).

Pagrindinis taktinis Rusijos vykdomo informacinio karo principas – refleksyvusis valdymas, kuris apima specialiai paruoðtos informacijos perdavimà prieðui, siekiant já átikinti savu noru priimti trokðtamà sprendimà. T.y., bûtina taip gerai þinoti prieðo elgesá, kad iðprovokuotume já padaryti bet koká jums reikalingà veiksmà.

Rusijos MA Psichologijos institutas nuo 2001 m. leido tam skirtà þurnalà „Refleksyvûs procesai ir valdymas“, iðeinantá 2 k. per metus, publikuojant straipsnius apie „sàþinës algebrà“ ir „refleksyviuosius þaidimus tarp þmoniø ir robotø“.

V. Lefevras atkreipë dëmesá ir á Didþiojo Magelano debesies sritá, kurioje yra vienintelis pasikartojanèiø gama spinduliø ðaltinis. Ten pastebëta keista lanko formos þvaigþdþiø dariniø. Ar tik jie nëra dirbtiniai?! Gal jø kûrëjams prisireikë papildomø masyviø þvaigþdþiø, virsianèiø juodosiomis skylëmis gamybà. V. Lefevras nurodë ir juodøjø skyliø panaðumà þmogaus psichinæ veiklà – abiem atvejais yra grieþtas „vidinio“ ir „iðorinio“ pasauliø atskyrimas. Taigi juodosios skylës gali bûti informacijos ir net psichikos neðëjomis. Vieninteliu bûdu jø gausinimui yra naujø masyviø þvaigþdþiø sukûrimas.

O ir pati juodoji skylë tapti milþiniðku individu, asmenybe, gebanèia save suvokti ir savyje sauganèia visas civilizacijos sukauptas þinias. Tos subjektas gali tolaiu vystytis ir net daugintis. Taèiau kvantinis garavimas galiausiai sunaikina juodàjà skylë, esanèià protingo subjekto kûnu. Vis tik toks subjektas gali egzistuoti neásivaizduojamai ilgai.

---

¹⁾ Vladimiras Lefevras (g. 1936 m.) - rusø psichologas, nuo 1974 m. dirbantis Kalifornijos un-te Irvinge. Dirba matematinës psichologijos srityje; iðvedë lygtis, leidþianèias nuspëti individualiø poelgiø pasekmes didelio masto reiðkiniams. Jo matematinis bûdas daþnai vadinamas refleksyviàja teorija, kurià kûrë TSRS kariðkiø uþsakymu – kaip alternatyvà þaidimø teorijai, naudotà JAV gynybos. Po 2000-øjø ëmë lyginti biheviorizmo ir mentalizmo idëjas, sukurdamas modelá susiejantá bipoliariná tikimybiná subjekto elgesá su jo mentaline sfera. Þmogaus moralinio pasirinkimo prigimtis dviejø aspektø. Ið vienos pusës – gërio ir blogio poliø þaidimas; ið kitos pusës – naudos (kartais neigiamo poliaus naudingumas svarbesnis uþ teigiamo poliaus).
Be to, þmogus neatskiriama kosmoso dalis. „Kosminiame subjekte“ (1996) apraðo bandymus þmogø susieti su gamtos ir kosmoso dësniais. Jis kuria termodinaminá subjekto modelá, palygindamas smegenø neuroniniø tinklø darbà su ðiluminiø maðinø grandinës darbu. Ðis modelis paaiðkina Aukso pjûvio atsiradimà psichologiniuose eksperimentuose ir socialinëse apklausose. Ið jo iðvedama muzikos harmoniniai intervalai; juo aiðkinama meditacijos esmë. Anot jo, toks modelis apraðo bet kurá kosmose egzistuojantá subjektà (pvz., magnetiniø laukø modeliuojamà plazmà), todël jis siûlo ieðkant neþemiðkø bûtybiø atsiþvelgti á muzikinius santykius.

²⁾ Dþekas Adamsas Vëberis (Jack Ross Adams-Webber, 1920-1997) – amerikieèiø kilmës kanadieèiø psichologas, Broko un-to (St. Catharines, Ontario) profesorius (nuo 1970 m.), geriausiai þinomas indëliu á asmenybës konstruktø psichologijà (PCP) ir kognityvinæ psichologijà, o taip pat darbais besisiejanèiais su matematine psichologija – ypaè per tyrimus, nagrinëjanèius matematiná „aukso pjûvio“ santyká þmogaus paþinimo procesuose (bendradarbiaudamas su V. Lefebru ir Viktorina D. Lefebre); jø bendras 1986 m. straipsnis „Savæs ir kitø konstravimo eksperimento modeliavimas“). Jis matematiðkai ávertino, kodël þmoniø vertinimai ávairiose kultûrose pasiþymi daugmaþ pastoviu santykiu: vertindami paþástamus þmones pagal teigiamus ar neigiamus kriterijus, teigiamus priskiria maþdaug 62% atvejø. Paþymëtina knyga „Asmenybës konstruktø teorijos taikymai“ (1983, su J.C. Mancuso) ir kt.

³⁾ Dþonas Bendþafildas (John G. Benjafield) - kanadieèiø psichologas, per 30 m. Broko universiteto (iki 2001 m.) profesorius, ypaè domëjæsis skaitmenizacijà psichologijoje. Skaitmeninës istorijos srityje analizavo psichologijos þurnalø lingvistikà. Daug raðë apie „aukso pjûvá“ estetikoje ir suvokimo teorijoje, G. Kelly PCT teorijà, o taip pat L. Vitgenðteino perspektyvas apie geðtalto psichologijà. „Psichologijos istorijoje“ (1996) apraðë psichologijos perëjimà nuo filosofiniø 19 a. iðtakø prie matematiniø ir kiekybiniø modeliø (kaip G. Fechner’io ir J.F. Herbart’o).

⁴⁾ Viktorijus Ðvarcmanas (1945-1987) – þydø ið Besarabijos kilmës tarybinis astrofizikas. Dirbo juodøjø skyliø akrecijos teorijos, neutroniniø þvaigþdþiø,  mikrobanginio spinduliavimo ir dvinariø þvaigþdþiø srityse. Iðkëlë inotyviø idëjø: rentgeno pulsarø egistavimo glaudþiose dvinarëse sistemose, juodøjø skyliø aureolës ir kt. Jo darbai padëjo pagrindà kosmomikrofizikai. Uþsiëmë neþemiðkø civilizacijø paieðkos klausimais: sukûrë fotometrà MANIA, pradþioje skirtà juodøjø skyliø paieðkai, vëliau panaudotà kaip SETI priemonæ - apie tai padarë praneðimà 1975 m. Zelenèuko SETI konferencijoje. Jo nebaigto straipsnio plane buvo numatytas ir tokios temos: „SETI kaip semiotikos muzikiniø formø teorijos problema“, „Kultûrinio praneðimo bûdas ir yra praneðimo esmë“ ir kt. Raðë eiles, domëjosi filosofija, kultûra. Nusiþudë.

⁵⁾ Edvardas Harisonas (Edward Robert Harrison, 1919-2007) – britø astronomas ir kosmologas, mokslo populiarintojas, þinomas darbais apie fliutuacijø gausëjimà besipleèianèioje visatoje ir knygomis apie kosmologijà. Didþiàjà karjeros dalá praleido JAV (nuo 1965 m.) Masaèûsetso ir Arizonos universitetuose. Domëjimosi srièiø ratas buvo platus. Paaiðkino Olberso paradoksà (1964 m., o vëliau knygoje „Tamsa naktá“, 1987) ir kad jau E. Po savo esë „Eureka“ (1848) bei lordas Kelvinas (1901 m. straipsnyje) numatë panaðø jo paaiðkinimà. Paskutinë jo knyga „Visatos kaukës“ (1985, 2-as leidimas - 2003 m.) iðkelia abejones dël dabartinio tikrovës suvokimo – ar ðiuolaikinë kosmologija, apimanti áprastà materijà, tamsiàjà materijà bei tamsiàjà energijà, nëra tik dar viena „kaukë“, slepianti Visatà, kuri þmonëms neiðvengiamai liks amþinai nepaþini.
Iðsakë idëjà, kad labai paþangios civilizacijos gali kurti naujas „kûdikiðkas visatas“, - netgi su kiek skirtingais fizikos dësniais. Laikant bëgant „kosminës natûralios atrankos“ bûdu paaiðkëja, kurios jø geriausiai tinka protingai gyvybei vystytis (kuo ne kreacionizmo pagrindimas ir paaiðkinimas, kodël mûsø Visata taip puikiai suderinta).
Taip pat pateikë poþiûrá á susinaikinanèias civilizacijas, tapusá pamatiniu „kosminio karantino“ arba „berserkeriø“ hipotezës elementas. 1981 m. iðsakë mintá, kad kaþkuriuo metu civilizacijos sukuria technologijas, aplenkianèias jø etinæ ir socialinæ brandà. Jei áveikia savidestrukcijà, kitas jaunas civilizacijas ima laikyti potencialiai pavojingomis ir prevenciðkai siunèia automatinius zondus (bersekerius) jø sunaikinimui. Tai buvo prielaida po keliø deðimtmeèiø iðkilsianèiai „Tamsiojo miðko“ teorijai, iðpopuliarintai Liu Cycino trilogijos „Prisiminimai apie buvusià Þemæ“ (2006-2010) - ir tai vienas ið Fermi paradokso aiðkinimø.

Papildomai skaitykite:
Dangaus þenklai
Elektrofoniniai garsai
R.V. Kometos stebëjimas
Iðsiderinusi kosmoso muzika
Neþemiðki roko muzikos ryðiai
Kosmosui reikia geros ðluotos
Èiurlionis: ar þinai, kas tai yra erdvë?
Iðgarsëjæ astronomai – brolis ir sesuo
„Apolonø“ moksliniai tyrimai ir pasiekimai
Kaip vyko didysis perëjimas ið nieko á bûtá?
SUN RA: muzika iš atviro kosmoso
Lukas Devita: kosmoso paauglys
Etnokosmologija: atviras laiðkas
Nepaprasti dangaus þenklai
Lyginamoji kosmologija
Keisti garsai danguje
Visatos modeliai
NSO.lt svetainë
Vartiklis