Vilkso žemės „šauksmas“. Vartiklis: Earth science

Jau viešai prieinami ir aukso vertės JAV povandeninių laivų per paskutinius dešimtmečius surinkti duomenys apie Arktikos ledų storį (jie svarbūs karinei navigacijai ir gynybai). Likusi informacija (pvz., žemėlapiai su povandeninių kelių maršrutais) bus išslaptinta per artimiausius pusantrų metų (publikuota 1998 m.). Tai puiki galimybė pasaulio klimato pokyčiams tirti, o jis labai priklauso nuo Arktikos ledo (kurio plotas yra kaip visos JAV) išdaigų. Beveik pusė jo kasmet ištirpsta ir vėl sušąla.

Minėti duomenys yra iš „pradalgės“ nuo Aliaskos iki Šiaurės poliaus, kuri viceprezidento garbei pavadinti „Gorės dėžute“. Jie istoriškai susieja praeitį su dabartiniais daug intensyvesniais tyrinėjimais, kai SHEBA projekto^*) metu 13-os mėnesių laikotarpiui Arktikos ledų gniaužtuose buvo paliktas laivas „Des Groseilliers“ - kaip plaukiojanti mokslinė laboratorija. 1998-ųjų kovo mėnesį jis su ledais buvo nuneštas į vietą, esančią maždaug 260 mylių į šiaurę nuo Barrow'o (Aliaska).

SHEBA projekte dalyvavę mokslininkai nustatė, kad ledas yra plonas ir nėra labai šalta, o vandenyno paviršiuje - nesūrus vanduo. Tai atitinka „žaliojo namo“ atšilimo modelį. Jie taip pat tyrė ir aprašė debesis, jų išblaškymą ir radiacijos poveikį. SHEBA projektui vadovauja Vašingtono universitetas.

2012 m. rugpjūtį mokslininkai iš Vokietijos Gėtės inst-to paskelbė „Nature“ žurnale paskelbė straipsnį, ekspedicijos 318 kerne rado suakmenėjusių palmių ir kitų tropinių medžių žiedadulkių. Jų naudoti mėginiai datuojami maždaug 52 mln. amžiumi, kad patvirtina Antarktidos subtropinę praeitį ankstyvajame eocene (žiemą per 10^oC, o vasarą pasiekdavo 25^oC; skaitykite, kad Antarktida buvo be ledų). Tuo metu Gondvana ir Laurazija jau buvo prasidėjusios skirtis, o Antarktida buvo netoli tos vietos, kur ji yra ir šiandien, o Australija nebuvo atsiskyrusi.

Be to buvo aptiktos ir mažyčių vienaląsčių organizmų archėjų liekanos. Jų ląstelių sienelėse matyti subtilūs molekuliniai pokyčiai, priklausantys nuo jas supančio dirvožemio temperatūros, kai jos buvo gyvos. Šios struktūros ištikimai išsilaiko ir po jų mirties.

^*) SHEBA (The Surface Heat Budget of the Arctic Ocean) - NSF ir ONR remiama 1997–98 m. tyrimų programa, kai Kanados ledlaužis „Des Groseilliers“ buvo specialiai paliktas leduose Arkties jūroje, siekiant ištirti atmosferos, jūros ledo ir vandenyno sąveikas per visą metų trukmę. Buvo tiriama ledo masės balansas, Saulės spinduliavimas, debesų savybės ir termodinaminė sąveika. Nustatyta, kad prarandama daugiau ledo nei jo sušąla. Patikslintas debesų vaidmuo paviršiaus energijos būklei. Jie buvo dažni visą laiką (žiemą – 40%, o vasarą apsiniaukę nuolat). Projektas baigėsi 1998 m. spalį, kai laivas išsilaisvino iš ledo gniaužtų.

^**) JOIDES Resolution (JR, Joint Oceanographic Institutions for Deep Earth Sampling) - vienas iš IODP naudotų gręžimo laivų. Pastatytas 1978 m. kaip naftos paieškų laivas „Sedco/BP 471“..1984 m. tapo mokslinių tyrimų laivu; modernizuotas 2007-08 m. Veiklą baigė 2024 m.

Vilkso žemės „šauksmas“ Antarktidos anomalija

Palydovai nustatė iš Vilkso žemės (pietrytinėje Antarktidos dalyje) sklindantį gravitacinį impulsą. Mokslininkai padarė išvadą, kad ten yra krateris, kurio centre randasi milžiniškas 300 km skersmens ir 848 m aukščio objektas.

Šią žinutę pasigriebė ir ufologai, pareiškę, kad ten ateivių laivas, sudužęs tolimoje praeityje. Pagal kitą versiją, tai ateivių priemonė, skirta stebėti Žemės gyventojus. Dar yra sakančių, kad tai įėjimas į tuščiavidurės Žemės vidų. O gal tai nacistinės Vokietijos bazė?!

Vilkso žemė (Wilkes Land) – kraštas rytinėje Antarktidoje, tarp 100^o ir 142^o rytų ilgumos, tarp Adelės ir Karalienės Merės žemių. Ją 1840 m. atrado amerikiečių keliautojas Č. Vilksas^***).
Joje yra apie 500 km skersmens krateris (1,6 km gylyje), atsiradęs prieš 250 mln. metų, nukritus apie 48 km pločio meteoritui. Manoma, kad jo smūgis sukėlė masinį išmirimą (96% vandenų gyvūnų ir 70% sausumos stuburinių) ir Australijos atskilimą nuo Gondvanos žemyno. Kraterį atrado R. von Frese ir L. Potts iš Ohajo un- to, 2006 m. išnagrinėję NASA palydovo GRACE matavimų duomenis. Jie pastebėjo ir masės koncentracijos anomaliją, apie kurią susidariusi žiedinė struktūra. Apie kraterio buvimą R.A. Schmidt‘as spėjo jau 1962 m. Alternatyvūs darinio paaiškinimai yra mantijos pliumai (karšti srautai) bei kitokie didelio mastelio vulkaninės veiklos reiškiniai. Dėl storo ledos sluoksnio darinio tyrimai yra sudėtingi.

Vilkso žemė minima filme „Slaptoji medžiaga“ (X-files) – į ten vyksta F. Malderis, kad išgelbėtų D. Skali. Ten atrandama stambi laboratorija, kuriai vadovauja CSM (Cigarečių rūkytojas).

^***) Čarlzas Vilksas (Charles Wilkes, 1798-1877) – amerikiečių jūrų karininkas, 1866 m. gavęs admirolo laipsnį, tyrinėtojas, išgarsėjęs, kad vadovaudamas „USS San Jacinto“ užgrobė anglų pašto keltą „Trent“, vos nesukeldamas karo su Anglija. Vadovavo pirmajai JAV ekspedicijai (1838-42), kurioje dalyvavo ir gamtininkai, minerologai ir kiti mokslininkai. Išplaukusi iš Sidnio, 1840 m. sausio pabaigoje išvydo Antarktidos krantus. Praplaukus 1500 mylių palei jos pakrantę, atvyko į Fidži. Toliau atplaukė į Havajus ir nuo 1841 m. tyrė Šiaurės Amerikos pakrantę. 5 tomų apimties ekspedicijos ataskaita paskelbta 1844 m.